Kreipimesi taip pat pabrėžta, jog reorganizavimui nepritaria Lietuvos mokslo taryba, Mokslų akademija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija.

     Institutai prašo nepriimti skubotų sprendimų, žada pagerinti fundamentinius tyrimus, siūlo palikti valstybinių institutų statusą, prašo paremti juos finansiškai. Dėl lėšų trūkumo daugelis darbų institutuose nebuvo atlikta. Taip pat prašo suteikti galimybę įrodyti, jog kiekvienas dirba naudingą savo šaliai mokslinį darbą. Institutai mano, jog jiems reikėtų daugiau bendrauti su valstybinėmis institucijomis, kurios priima lemiančius sprendimus, kad iš tikrųjų būtų žinoma, kuo institutai užsiima.

     Iš pasitarime dalyvavusiųjų institutų atstovų nė vienas nebuvo linkęs sutikti su tuo, kas siūloma dėl jų lemties. Vyriausybės ekspertų komisijos pateiktos išvados dėl jų institucijos reorganizavimo kiekvienam atrodė nepagrįstos: ir ne vien dėl to, kad per mažai mokslinių straipsnių paskelbta tarptautiniuose žurnaluose. Manoma, kad komisija visą institutų veiklą vertinusi skubotai, neįsigilinusi į darbą, išvadas padariusi paviršutiniškas. Prisiminta, kaip institutų darbus vertinusios ankstesnės komisijos, kaip anksčiau šių institutų laimėjimai buvo pripažinti reikšmingais. Buvo sakoma, kad gerai jų darbą įvertino ir 1995 m. Norvegijos mokslų akademijos ekspertai.

     Būtų ramiau, - sakė kalbėtojai, jei jie galėtų susipažinti su juridiniais dokumentais, kuriais remiantis šis reorganizavimas bus atliktas.

     Mokslininkai pritaria, kad reformos skatina pažangą, tačiau nenorėtų, kad reforma būtų nuostolinga. Esą dėl šios reformos, jei ji bus vykdoma, nukentės ir mokslas, mokslininkai.

     Kalbėtojams nesuprantama, kodėl net kelis institutus reikia reorganizuoti, jei jų iš viso ne taip daug yra - tik 29. Šis skaičius nusistovėjęs taip pat neseniai, tik po 1992 m. pertvarkos, nors pati pertvarkos pradžia buvusi daug anksčiau, maždaug prieš dešimt metų. Ir institutų tada buvę net 150. Per dešimt metų darbuotojų valstybiniuose institutuose sumažėjo bent 40 proc. Tad po šios pertvarkos jų dar sumažėtų.

     "Suprantama, kad skirtingas sąlygas ir tradicijas turintys institutai dirba nevienodai, tačiau valstybinio mokslo instituto statusą turintys institutai parodė, kad veikliausia mokslinio darbo organizavimo forma Lietuvoje šiuo metu yra valstybinis mokslo institutas. Šito negali paneigti nei įvairios ekspertų komisijos, nei mokslininkai, nei mokslo valdininkai. Vadinasi, jei pripažįstame, kad mūsų valstybei reikalingos mokslo pajėgos, išvis neturėtume nagrinėti, kaip sumažinti magiškąjį skaičių 29. Nagrinėtina, ką reikia padaryti, kad kiekvienos krypties mokslininkai maksimaliai išnaudotų savo galimybes, dalyvaudami tarptautiniuose mokslo mainuose ir padėtų stiprėjančiam Lietuvos ūkiui bei universitetinėms studijoms. Reikia pripažinti, kad dauguma mokslininkų dar neturi didesnės mokslo projektų rengimo patirties. Šiuo atžvilgiu mokslininkų ugdymui būtų labai naudinga Mokslo ir studijų departamento patirtis bendradarbiaujant su tarptautiniais mokslo fondais ir organizacijomis. Manyčiau, kad labai pozityvu iš valstybės biudžeto finansuoti mokslo programas, tačiau jas rengiant reikėtų taip pat remtis tarptautinių mokslo projektų rengimo patirtimi. Neįsivaizduoju mokslinio projekto, kuriame būtų numatytos lėšos tiktai atlyginimams ir daliai socialinio draudimo reikmių. Jeigu taip bus sutvarkytas ir šįmet pradėtas programinis mokslo finansavimas, tai būsime sumenkinę dar vieną pažangią idėją.

     Užbaigdamas sakau, kad labai pasigendu padėkos mokslininkams, kad jie dirba efektyviau, nors nepakanka lėšų, pasenusi laboratorinė įranga. Reikėtų sakyti ačiū ir jauniems magistrantams, pasirenkantiems doktorantūrą - idėja pagrįstą savo gyvenimo viziją, kuri suteiks daug materialinių rūpesčių, bet atneš pasaulio pažinimo džiaugsmą. Jei nedėkoja niekas, dėkoju aš. Savo vardu,"- kalbėjo R. Pakalnis.

     E.Blaževičius taip pat nemano, kad numatyti reorganizuoti institutai yra blogesni už kitus. Iš jų neblogesnis ir Architektūros ir statybos institutas. Jis vienintelis toks mokslo institutas ne tik Lietuvoje, bet ir tarp kitų Baltijos šalių. Jis atlieka kompleksiškus fundamentinius ir taikomuosius darbus architektūros ir urbanistikos paveldo, kraštotvarkos, šiluminės statybinės fizikos ir technikos, būsto sociologijos, konstrukcijų, statybinių medžiagų bei turto vertinimo srityse. E. Blaževičiui būtų suprantamesni nutarimai dėl institutų reorganizavimo, jei institutai būtų panašaus profilio, tada atrodytų, jog panašios veiklos yra per daug. Bet dabar visi institutai užsiima kitokia veikla. Vadinasi, vienas kitam nėra konkurentai. E.Blaževičius atkreipė dėmesį į buvusią Japonijos, Korėjos ir kt. valstybių patirtį, kurių mokslo pasiekimai aukšto lygio: atkuriamuoju laikotarpiu savo šalyse jie visus mokslus - ir taikomuosius, ir fundamentinius rėmė vienodai. Norvegai irgi kitaip nei mūsiškiai supranta mokslo svarbą. Pasak E. Blaževičiaus, pas juos fundamentiniai mokslai priskiriami universitetams, o savarankiškai dirba taikomųjų mokslų institucijos.

     V.Tarvydas, pasakodamas apie neaiškų Lietuvos gyvulininkystės instituto likimą, prisiminė, jog jo institucijos veiklą per vienerius metus tikrinusios kelios komisijos. Bet iš jų tik Vyriausybės nutarimu sudaryta ekspertų komisija padarė išvadą, jog institutas turėtų būti pertvarkytas. Mokslininkai baiminasi, kad tai labai pakeis instituto gyvenimą, nes yra didelis ūkis, 700 ha žemės plotas, pastatai, laboratorijos, įvairios įrangos. Kam jie pereis, kam bus atiduoti. Be to, nemažai žmonių dirba ūkyje. Kaip bus su jais. Jauni mokslininkai, pasikeitus sąlygoms, išeis dirbti į aukštąsias mokyklas, nes tokių pasiūlymų turi ir šiuo metu. Jų labiausiai būtų gaila, nes jaunus gabius mokslininkus pasirengė pats institutas. Mat, Žemės ūkio akademijos (dabar universiteto) studentams, jau atliekant praktiką būdavo svarstoma, kuriam pasiūlyti baigus mokslus pasilikti institute, taip pasirinkdavo gabiausius.

     "Mūsų institute pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis bendri tyrimų darbai atliekami su dviem Lenkijos bei Čekijos, Vokietijos, Šveicarijos, Švedijos, Latvijos, Estijos, Rusijos institutais. Kartu su užsienio partneriais iš Vokietijos ir Prancūzijos vykdome PHARE projektą "Agroserviso išvystymas Lietuvoje". Kartu su penkiomis Vakarų ir dešimčiami Centrinės Europos šalių, dalyvaujant dvidešimčiai mokslo institucijų, institutas atlieka tiriamuosius darbus pagal tarptautinį projektą "Europos Sąjungos bioenergetikos rinkos išvystymas". Institutas yra tarptautinių organizacijų narys ir aktyviai dalyvauja jų veikloje: Europos žemės ūkio inžinierių asociacijoje, Saulės energijos panaudojimo organizacijoje, Tarptautinėje dirvos dirbimo mokslinių tyrimų sąjungoje, Tarptautinėje lauko eksperimentų mechanizavimo asociacijoje. Tai padeda spręsti savo problemas, atlikti tiriamąjį darbą: augalų panaudojimo energetiniams tikslams, žemės ūkio produkcijos kokybės išsaugojimo nuimant ir laikant laukininkystės produkciją, gyvulių mikroklimato, laikymo sąlygų gerinimo, naujų pašarų konservavimo būdų paruošimo, alternatyvios energetikos panaudojimo žemės ūkyje klausimus", - sakė V. Kučinskas.

     Jūratė Trilupaitienė pasakojo, kaip Kultūros ir meno institutas nuo 1990 m. kompleksiškai tyrinėja meninės ir dvasinės kultūros palikimą, siedamas jį su nūdienos kultūros vertybėmis. Daugelio institute nagrinėjamų temų iki šiol nebuvo imtasi. Mat sovietmečiu menotyrininkai buvo rengiami taip, kad pagal atskiras kryptis galėjo dirbti nedaug aukštos kvalifikacijos mokslininkų. Per 50 metų buvo apgintos tik kelios habilituotų daktarų disertacijos. Religinės tematikos darbų, kurie sudaro didžiąją meninio palikimo dalį, nebuvo pageidaujama, šios temos buvo nagrinėjamos, remiantis pseudomokslinėmis pozicijomis.

     E.Kazlauskaitė apie Lietuvos maisto instituto veiklą pasakojo šitaip: " Norėtume, kad mūsų instituto statusas būtų tęsiamas dar vieną bandomąjį laikotarpį. Lietuvos Vyriausybė turėtų skirti biudžeto subsidijas, kad galėtume tęsti mokslinius tyrimus, užtikrinti žaliavų ir maisto kokybę ir vertę, prisidėti vykdant valstybines programas. Atsižvelgiant į atliekamų darbų svarbą žemės ūkiui, institutas įtrauktas į Valstybės investicijų 1997 - 1999 m. programą "Žemės ūkio išteklių ir produktų kokybės sistemos plėtojimas". Kartu su kitais institutais 1998 m. esame parengę investicijų projektą "Lietuvos agrarinių institutų įrangos atnaujinimas. "Laimėjome" Lietuvos žemės ūkio ministerijos skelbtą konkursą vadovauti 3 mokslinių darbų programoms. Atliekame įvairius fundamentinius ir taikomuosius tyrimus maisto mokslo srityje. Svarbiausia mokslinės veiklos sritis - maisto dispersinių sistemų fizikinių ir cheminių, biocheminių ir biologinių reiškinių tyrimai. Turime kuo pasigirti ir rengdami mokslo darbus bei atskirus leidinius. Turim puikų mokslininkų kontingentą, tad, atrodo, belieka tik dirbti. Bendradarbiaujame su daugeliu užsienio mokslo centrų - visų juk čia neišvardysi."

Galiu vieną kitą iš jų paminėti: parengėme ir įdiegėme plazminę stiklo vatos gamybos technologiją, 3 apdailinių keraminių gaminių technologijas, organizavome karščiui atsparių bei aukštatemperatūrinių izoliacinių medžiagų gamybą Lietuvoje. Sukurtos ir panaudotos įvairios medžiagos: kaitrai atsparūs betonai, elektrinių ir dujinių krosnių bei pakurų izoliavimui skirtos plokštės ir kartonas ir daugelis kitų. Turime specialią įrangą, kurios labai reikia dirbant mūsų darbą, kurio pavyzdžių yra labai daug. Svarbius darbus atlieka akustikos laboratorija, kuri vienintelė ne tik Lietuvoje, bet ir tarp Baltijos šalių."

     Tai, kas skelbiama, atrodo, turėtų atkreipti ne tik skaitytojų, bet ir institutų veiklos vertintojų dėmesį, - gal atlaidesni taps ekspertai, girdėdami apie institutų norus dirbti savarankiškai, padarys kitų išvadų, skirs laiko tobulėti, atlikti darbus, kokių kiti nepajėgia arba net neįsivaizduoja, jog tokius galima nuveikti Lietuvoje.

Gedimino Zemlicko nuotraukos