Taip pavadinta konferencija surengta š.m. spalio 22 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje. Jos rengėjai - Lietuvos mokslotyrininkų draugija kartu su Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus universiteto Mokslotyros centru ir "Lietuvos mokslo" redakcija. Tai jau trečias Lietuvos mokslotyrininkų draugijos renginys, kuris dabar bus platesnio masto, nes 1998-1999 m. numatoma organizuoti mokslo konferencijų ciklą, kurių metu bus nagrinėjama mokslo sričių, krypčių ir šakų raida Lietuvoje. Konferenciją remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

     Organizatorių sumanymas surengti konferencijas, skirtas humanitariniams, socialiniams, fiziniams, biomedicinos, technologijos ir kt. mokslams, nėra atsitiktinis, nes gyvename tokiu laikmečiu, kai žmonija jau pradėjo skaičiuoti ne tik besibaigiančio šimtmečio, bet ir besibaigiančio tūkstantmečio dienas. Pasitikę XXI-ąjį amžių, netrukus švęsime ir savo valstybės tūkstantmetį.

     Tai ilga ar trumpa atkarpa žmonijos gyvenime?

     Labai trumpa, jeigu skaičiuosime gyvosios gamtos evoliucijos laiko vienetais. Labai ilga, jeigu apžvelgę keliolikos šimtmečių mokslo raidą, matavimo vienetu pasirinktume pasiekimus moksle. Nevertėtų ieškoti, kaip mokslo vystymosi kaitą tiesiogiai atitinka istorinių įvykių bei visuomeninių santykių kaita. Mokslas turi savo vidinius augimo dėsningumus. Svarbiausia yra tai, jog mokslo raidoje kai kurios problemos padėjo kokybiškai pakeisti pasaulio vaizdą. Ryškiausi pavyzdžiai - tai heliocentrinės sistemos sukūrimas, o šio amžiaus pradžioje - specialiosios reliatyvumo teorijos, kvantų teorijos ir kvantinės mechanikos sukūrimas. XX a. mokslas tapo mūsų civilizacijos simboliu, ir tik jis labiausiai pagerino žmonių gyvenimą.

     Naują tūkstantmetį žmonija tikisi pradėti turėdama dar didesnių perspektyvų. UNESCO duomenimis, apie 2000 - 2010 m. 80 proc. darbo vietų bus susijusios su žiniomis, kurios šiandien dar nepaskelbtos. Todėl tokiu įdomiu visai žmonijai gyvenimo laikotarpiu, ypač reikšmingu mūsų valstybei istorijos laikotarpiu, labai svarbu, kad patys mokslininkai aptartų Lietuvos mokslo praeitį, dabartį ir ateitį.

     Lietuvos mokslo raidoje yra daug faktų, datų ir įvykių, turėjusių įtakos, siekiant mokslo tiesos, formuojant viešąją nuomonę, kuriant bendrąsias mokslines ir bendražmogiškąsias vertybes. Už šių faktų ir įvykių įvairiais tautos istorijos laikotarpiais visada iškildavo neeilinių asmenybių - darbščių, atkaklių, talentingų, mokančių siekti užsibrėžto tikslo, pelnytai įrašiusių savo vardus į mokslo istoriją. Visus juos privalėtume žinoti, nesvarbu, ar reikėtų juos grąžinti iš praeities, ar jie būtų mūsų amžininkai - tai ne tik svari mokslo ar tautos, bet ir mūsų kultūros dalis.

     Lietuvos mokslininkams yra kuo didžiuotis. Jų darbai, pasiekimai, įvairios technologijos yra žinomi pasaulyje. Kiekvienas renginys suteikia galimybę vis platesniems visuomenės sluoksniams sužinoti apie juos. Tačiau visuomenė turėtų taip pat žinoti ir apie gresiančius jai pavojus. Vienas tokių pavojų yra plintantis reiškinys, kurį mokslininkai įvardija žodžiu antimokslas. Paviršutiniškai pažvelgus į minėtą problemą, ją galima būtų nusakyti prof. J.Grigo žodžiais: "astrologų paistalai, krištolinė kaukė ir kiti nebūti dalykai". Tačiau to paties J.Grigo nuomone, neracionalumo banga grasina sutrikdyti visuomenę ir jai toliau plėtojantis stabdyti mokslą, nuteikti visuomenę ir todėl izoliuoti moksliniams tyrimams atsidėjusius protus.

     Kas gi teikia mums vilties užbaigiant tokį dramatišką ir kartu įdomų tūkstantmetį? Ar turime savo valstybės viziją, pasitikdami tokį garbingą jos jubiliejų? Atsakymas galėtų būti labai paprastas - Lietuva kartu su viso pasaulio žmonija išgyvens šį istorinį laikotarpį su jo sėkmėmis ir nesėkmėmis, o patikimiausias visuomenės indėlis į ateitį turėtų būti indėlis į mokslą.

     Konferencijų "Mokslas pasitinkant lietuvos tūkstantmetį" ciklą pradėsime skirdami dėmesį bendriems mokslo klausimams - "Mokslo organizavimas ir valdymas: praeitis, dabartis, ateitis".

     Maloniai kviečiame dalyvauti pirmojoje šio ciklo konferencijoje. Norėtųsi, kad mokslo visuomenė susidomėtų mūsų renginiais. Laukiame jūsų pasiūlymų, pastabų, kaip praturtinti mūsų programą, kad konferencija būtų įdomi ir turininga.