Sveikatos apsaugos viceministras V. Kriauza pranešime pažymėjo, kad oro užterštumo problemų svarstymas yra labai aktualus ir savalaikis. Pastaraisiais metais visuomenės dėmesys sukoncentruotas ties aplinkos oro užterštumo rizika sveikatai. Per pastaruosius dešimtmečius pasaulyje įvyko didelių ir realių pokyčių. Geresnės gyvenimo sąlygos leidžia sumažinti patalpų oro užterštumą šildant butus ir gaminant valgį, tačiau transporto priemonių išmetamos toksinės medžiagos ir dabar miestų bendruomenėms kelia daugiausia rūpesčių, be to, dėl netinkamai suprojektuotos arba blogai eksploatuojamos centrinio šildymo ir oro kondicionavimo sistemos kyla naujų problemų. PSO duomenimis, žmogus daugiau negu 80% laiko praleidžia uždarose patalpose, iš jų 60% - gyvenamosiose. Daugiausia laiko patalpose praleidžia biologiškai jautriausi asmenys - vaikai, nėščios moterys, pagyvenę ir silpnos sveikatos žmonės. Todėl tarptautinė sąjunga "Žmogaus sukurta aplinka" ir kitos organizacijos tiek daug dėmesio skiria oro kokybės, racionalaus panaudojimo, apsaugos ir užterštumo lygių apribojimo klausimams. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, šiuos klausimus sprendžia ne tik medicinos darbuotojai (mokslininkai ir praktikai), bet ir biologai, fizikai, ekonomistai bei kitų specialybių tyrinėtojai. Lietuvos būsto strategija siejama su problemų socialiniu ir politiniu aktualumu, taip pat su Jungtinių Tautų organizacijos nuostatomis, jog "tinkamas būstas ir gyvenamoji aplinka yra žmogaus teisė ir asmenybės vystymuisi bei valstybės socialiniam stabilumui būtina sąlyga".

     Higienos instituto Ekologinės medicinos centro mokslininkai savo 4-uose pranešimuose įvairiais aspektais nagrinėjo vieną iš plačiausiai paplitusių cheminių teršalų - policiklinius aromatinius angliavandenilius (PAA). Buvo pateikti duomenys apie šio teršalo koncentracijas išorinėje aplinkoje ir skirtinguose pagal išsidėstymą būstuose, kambariuose, virtuvėse, apie poveikį eksperimentiniams gyvuliukams esant dažniausiai pasitaikančių cheminių teršalų mišiniams (sunkieji metalai + PAA), gyventojų ekspoziciją šiais teršalais ir galimą poveikį sveikatai tyrinėjant žmonių bioterpes. Dr. G.Rėgalienė , be kitų mokslinių tyrimų duomenų, savo pranešime pateikė transporto emisijų žalos sveikatai kaštus.

     Centro direktorė dr. N.Jatulienė pažymėjo, kad bendroje butų oro taršoje aktualu tirti PAA. Tai organinių junginių grupė (per 100 skirtingų cheminių medžiagų). Iš daugelio geriausiai žinomas ir ištirtas benzo(a)pirenas, kuris paprastai sudaro nuo 5 iki 10% visų PAA.

     Aplinkoje gali būti gamtinės ir antropogeninės kilmės PAA. Jie susidaro degant įvairioms organinėms medžiagoms ar jų produktams: dirbant vidaus degimo varikliams, kūrenant krosnis, išsiskiria iš vulkanų, miškų gaisrų metu, kyla nuo asfaltuotų kelių ir dervuotų stogų, rūkant tabaką, gaminant maistą. PAA randami aplinkos ore, dirvožemyje, vandenyje, nuotekose, augaluose, gyvulių bei vandens gyvūnų audiniuose.

     Literatūros duomenimis, ūmus toksinis poveikis žmonėms retas, tačiau subchroninių ir chroninių poveikių pasitaiko. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kai kurie PAA veikia kaip imunosupresantai, rasta, kad kai kurie mažina odos apsauginę funkciją. Eksperimentiniais tyrimais nustatyta, kad poveikio lokalizacija priklauso nuo PAA patekimo į organizmą būdo: patekę PAA inhaliacijos būdu skatina plaučių vėžio išsivystymą, patekę su maistu - skrandžio, o per odą - odos vėžio. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad žm onėms, kurių profesija susijusi su organinių medžiagų deginimu, kyla reliatyvi rizika susirgti plaučių vėžiu.

     Botanikos instituto prof. A.Lugauskas ir bendradarbiai pateikė susistemintą ir apibendrintą ilgamečių mokslinių tyrimų medžiagą apie patalpų oro užterštumą mikroflora. Tai ne tik per orą plintantys infekcinių ligų sukėlėjai. Kai kurios rūšys yra alergenai, patogeniškos žmogaus organizmui ir gali sukelti ligas, nors paprastai gyvena ir minta kaip saprofitai. Labai aktualūs mikrofloros tyrimai ligoninėse, poliklinikose, stotyse ir kitose žmonių susibūrimo vietose. Tai labai plati problema.

     Anglijos tarptautinės sąjungos "Žmogaus sukurta aplinka" prof.³160;G.B.Leslie savo pranešime kalbėjo apie plačiai paplitusią cheminę medžiagą - formaldehidą, jo panaudojimo medicininėje praktikoje galimybes ir neigiamą poveikį sveikatai.

     Mančesterio universiteto dr. Ivan Gee pateikė įdomius duomenis apie cheminius teršalus ir jų poveikį miesto transporto keleiviams (autobusuose). Į tai reikėtų atkreipti dėmesį ir Lietuvos tyrinėtojams.

     Lietuvos Radiacinės saugos centro darbuotojai G.Morkūnas ir A.Mastauskas pateikė įdomius sveikatos monitoringo duomenis apie radono paplitimą mūsų šalies gyvenamuosiuose namuose.

     Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. E.Juodis pažymėjo, kad nustatant patalpų sandarumą bendradarbiaujama su VGTU, KTU ir SWECO (Švedija) mokslininkais. Atlikti ilgalaikiai matavimai butuose, mokyklose, ligoninėse. Nustatyta, kad Lietuvoje vidutinis oro apykaitos kartotinumas butuose yra apie 1,25 karto per valandą. Butų sandarumas labiausiai priklauso nuo naudotojų ir svyruoja nuo 0,4 iki 4 kartų per valandą. Buvo tirti 3 - 30 metų senumo gyvenamieji namai, tačiau ryšio tarp jų sandarumo ir amžiaus nerasta.

     Dulkių koncentracijos vidurkis Lietuvos miestuose keičiasi nuo 0,03 iki 0,14 mg/m³179; ir neviršija vidutinės DLK, tačiau Jonavoje vienkartinės DLK viršijo leidžiamą dydį net 3 kartus.

     Sieros dioksido vidutinė koncentracija Lietuvos miestuose svyruoja nuo 0,001 iki 0,004 mg/m³179; ir nė viename mieste neviršija leidžiamų dydžių.

     Specifinių priemaišų koncentracija dažniausiai būna nedidelė ir neviršija leistinų dydžių, tik Klaipėdoje formaldehido koncentracijos metinis vidurkis kiek didesnis ir siekia 0,004 mg/m³³179; (1,3 DLK).

     Iš išorės teršalai migruoja į gyvenamas ir darbo patalpas ir jose jų koncentracija bei įvairovė dažniausiai gerokai padidėja.

     Vyko diskusijos, kuriose dalyvavo konferencijos svečiai, pranešėjai ir kiti dalyviai. Konferencijos darbą apibendrino Higienos instituto direktorius doc. dr. Robertas Petkevičius.