Pradžia Nr. 17

     Į šį renginį buvo pakviesta poetė, visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė, tėviškės neužmiršusi kraštietė. Žaiginio kapinėse palaidota jos motina. Sąsajos su gimtine perteiktos ir poetės kūryboje. Perskaičiusi ištrauką iš kūrinio "Balta chrizantema ir raudonas obuolys", poetė susijaudinusi pasakė: " Man garbė ir džiaugsmas pabūti šiuose kraštuose. Šiandien nedaug ką galiu padaryti tėviškės labui. Bet gal greit nemirsiu ir suspėsiu..."

     Svečiams J. Žickienė davė išsirinkti po kaštoną ir prašė pasodinti sugrįžus į savo namus, paskleisti atsiminimą apie Žaiginį.

     Nori Žaiginis platesnio bendravimo, laukia, kad jį aplankytų išėjusieji gyventi svetur, pagarsintų.

*

     P.Šivickis - eksperimentinės biologijos bei dirvožemio zoologijos, iš dalies taip pat parazitologijos pradininkas, hidrobiologas, parengęs 30 mokslo daktarų. Pateikta pagal Žaiginyje dalyvavusių mokslininkų, - T. Arnastauskienės, A.Stanionytės, A. Jakimavičiaus ir kitų artimiau pažinojusių profesorių arba vienaip ar kitaip susijusių su jo moksline veikla, pasakojimus.

     Šiluvos rusišką trimetę pradžios mokyklą P. Šivickis baigė jau paauglys. Daug skaitė pats. Skaitė ir lietuviškai. Lietuviškų knygų gaudavo iš knygnešio J. Karabino. Tuo laikotarpiu bendravęs ir su J. Basanavičiumi - rinkęs ir siuntęs jam savo apylinkių kraštotyros medžiagą. Archyvuose išlikusi J.Basanavičiaus padėka už šį darbą. Daug panašios medžiagos jis siuntęs ir kitiems kraštotyros tyrinėtojams. Tik ši karų metu pražuvusi.

     P.Šivickis, norėdamas mokytis, taip pat dėl caro valdžios persekiojimo nematė kitos išeities, kaip vykti į Ameriką ir užsidirbti mokslams pinigų. Išvyko jis ten jau būdamas 23 metų. Amerikoj mokėsi ir, kad galėtų mokytis, dirbo - įvairiausius darbus: prie geležinkelio, geležinių lovų fabrike, parduotuvėje mėsos kapotoju ir kt. Iš pradžių baigė vakarinę mokyklą, išmokdamas anglų kalbos. Vėliau mokėsi net 7 universitetuose, išmoko 4 užsienio kalbas. Studijų dalykus pasirinkdavo tuos, kuriais domėjosi, kurių žinių norėjo įgyti. Buvo įvairių lietuvių studentų draugijų narys, rašė į "Draugo" ir kitus lietuviškus laikraščius. Publikacijas pasirašinėjo įvairiais slapyvardžiais.

     1920 - 1922 m. P. Šivickis specializavosi Čikagos universitete. Parengęs ir apgynęs disertaciją, įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Jo tyrimo sritis buvusi audinių morfogenezė, regeneracija.

     1922 m. P. Šivickis buvo kviečiamas dirbti Lietuvoje, Kauno universitete, bet jau buvo sudaręs sutartį su Filipinų Manilos universitetu ir ten išvyko. Su Lietuva ryšys nenutrūko: siuntė Filipinų pakrantėse surinktas koralų, moliuskų, krabų kolekcijas, paukščių iškamšėles, užkonservuotus driežus, knygų ir pinigų Kauno universitetui knygoms įsigyti Filipinuose buvo įkūręs Puerto Galeros biologijos stotį, buvo jos direktoriumi, dirbo su studentais, rengė spaudai anglų - tagalų žodyną.

     Į Lietuvą grįžo po kartotinio Kauno universiteto kvietimo, ilgėdamasis gimtinės, palikdamas gerą vietą, puikiai įrengtas auditorijas, didelį atlyginimą. Grįžęs į Lietuvą, pirmiausia aplankė tėviškę, joje dažnai lankėsi ir vėliau, bendraudavo su kaimynais, ypač su kaimo vaikais. Vaikus jis pavažinėdavęs automobiliu, vaikai jam pririnkdavę varlių, sliekų, kirmėlių. Dar ir dabar kai kurie iš jų po tiek metų prisimena tuos pasivažinėjimus, kaip buvę vaišinami saldainiais, ir kad P. Šivickis niekada neatsisakydavęs imti jų pririnktų smulkiųjų gyvūnų.

     Tuo laiku artimai bendravo su dailininku A.Žmuidzinavičiumi, daug abu keliavo po Lietuvą. Aplankė įvairias Dzūkijos, pajūrio vietoves, Zarasų kraštą, pasinėrė į pedagoginę, mokslinę veiklą.

     Tik padedamas Žemės ūkio instituto būsimojo direktoriaus R. Žebenkos bei akademiko J.Matulio, gavo mokslinio bendradarbio vietą.

      Įkūrus Biologijos institutą grįžo į Vilnių ir P. Šivickis. Tarybiniam mokslui pripažinus genetiką, profesorius džiaugėsi, kad laikėsi savo principų. Tačiau apie tai nekalbėjo, nesigyrė. Biologijos institutą pertvarkius į Botanikos ir Zoologijos ir parazitologijos institutus, toliau mokslinį darbą dirbo, vadovavo moksliniams tyrimams, buvo pirmasis pastarojo instituto direktorius.

     "Palyginus du gamtos mokslų milžinus - T. Ivanauską ir P. Šivickį - abu moksle nusipelnę vienodai. Tik pirmojo vardas populiaresnis, nes lengviau įvertinamas jo mokslas: perskaito žmonės knygą "Pasaulio žvėrys" ir supranta reikšmę. Norint suprasti P. Šivickio mokslą, reikia turėti bent šiek tiek mokslo žinių", - teigė jį pažinojusieji.

     P.Šivickis padarė atradimų eksperimentinės biologijos srityje, tirdamas audinių regeneracijos procesus. Tokių tyrimų Lietuvoje iki jo darbų iš viso nebuvo. Jis laikomas dirvožemio zoologijos pradininku: kompleksinio dirvožemio bestuburių - erkių, sliekų, kolembolų vabzdžių lervų - tyrimų iki to laiko taip pat nebuvo.

     Vienas pirmųjų organizavo mokslines išvykas, ekspedicijas.

     Nusipelnė hidrobiologijos srityje, išaiškino beveik visus Lietuvos moliuskus. Didelę kolekciją padovanojo Zoologijos ir parazitologijos institutui.

     Sukaupė daug duomenų apie smulkiąją Lietuvos vandenų fauną. Didelis jo įnašas į parazitologijos mokslą. Jo vadovaujami apgynė disertacijas net 16 parazitologų. Bendrosios biologijos klausimais P. Šivickis rašė ir "Lietuvių katalikų mokslo akademijos darbuose".

     Jo knygos neprarado mokslinės vertės iki šiol. Iš tokių yra ir mokslo knygos "Parazitų apibūdinimas", "Gyvoji gamta ir mes", "Lietuvos moliuskai ir jų apibūdinimas" bei kt.

     Profesorius pirmasis pradėjo mokslo populiarinimo laidas per radiofoną.

     Nuo 1945 m. - jis nusipelnęs Lietuvos mokslo veikėjas.

     1956 m.- išrenkamas Lietuvos MA tikruoju nariu (akademiku).

     1959 m. - suteikiama Respublikinė premija.

     P.Šivickio vardu Lietuvoj ir užsieny buvo pavadintos 5 naujos mokslui svarbios gyvūnų rūšys.

Bus daugiau