Nauja Lietuvos ūkio istorijos kūrėjo knyga


Akademikas prof. Petras Šalčius		      Mokslų akademijos tikrojo nario, akademiko, kooperacijos teoretiko Petro Šalčiaus vardas ilgam įrašytas į mokslo istoriją. Spalio 13 d. akademiniuose skaitymuose Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje mokslininkams, kuriems svarbus akademiko kūrybinis palikimas, buvo pristatoma jo monografija "Lietuvos žemės ūkio istorija". Renginyje dalyvavo Petro Šalčiaus sūnus žurnalistas Algimantas Šalčius ir vaikaitis antropologas-archeologas prof. Raimundas Sidrys.
     Akademiniuose skaitymuose Lietuvos MA narys korespondentas prof. Mindaugas Strukčinskas, Petro Šalčiaus sesers sūnus, skaitė pranešimą "Petro Šalčiaus kūrybinis palikimas".
     "Knygos pristatymas lieka antroje vietoje, mums labiau svarbus visas kūrybinis palikimas," - kalbėjo prof. M. Strukčinskas. Jis supažindino su P. Šalčiaus biografija, papildydamas ją naujais faktais.
     P.Šalčius mokėsi Marijampolės gimanzijoje, baigė universitete teisę. Lankė kooperacijos kursus, apie tai skaitė įvairią literatūrą, baigęs studijas, įsijungė į kooperacinę veiklą - kooperatyvų sąjungų organizavimą. Dalyvavo tarptautiniuose kooperatininkų suvažiavimuose, skaitė paskaitas Vytauto Didžiojo universitete.
     Atgavus Vilnių, P. Šalčius buvo Vilniaus universiteto prorektorius. Okupacijos metais teko slapstytis. Kai 1950 m. buvo atleistas iš pareigų Lietuvos mokslų akademijoje ir Vilniaus universitete, dirbo atsitiktinius darbus, visą laiką toliau rašė. Mirė P. Šalčius 1958 metais.
     Mokslininko kūrybinio palikimo pirmą dalį sudaro publikuoti darbai -originalūs ir vertimai. Vienos svarbesnių originalių knygų - "Kooperacija", "Ekonomikos pagrindai".

Prof. Petro Šalčiaus leidinių ekspozicija		      Prof. Petras Leonas skatino Petrą Šalčių ginti daktaro disertaciją. Svarbiausia šio mokslininko darbo sritis - Lietuvos ūkio istorijos tyrinėjimai. Už juos P. Šalčiui ir buvo suteiktas ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.
     Bibliografinėje rodyklėje pažymėtos 32 knygos ir brošiūros, daugiau kaip 500 straipsnių. "Minties" leidykla 1989 m. išleido knygą "Kooperacija", 1991 m. - "Teorinė ekonomika ir ekonominės minties istorija", 1992 m. leidykla "Academia" - "Kooperatinė ekonomika", o šiais metais leidykla "Margi raštai" - "Lietuvos žemės ūkio istorija".
     Antrą P. Šalčiaus kūrybinio palikimo dalį sudaro rankraščiai. Apie juos doc. V. Lukoševičius yra skelbęs spaudoje, nurodęs archyvus. Rankraščiuose tebėra "Lietuvos pramonės istorijos" 3 tomai, "Lietuvos prekybos istorijos" 2 tomai (metų pabaigoje "Lietuvos prekybos istorija" turėtų pasirodyti knygynuose). Prof. M.Strukčinsko nuomone, P. Šalčius šią rankraštinę medžiagą rinko daugiau kaip 20 metų.
     Išlikę du autobiografiniai apie 400 puslapių apimties rankraščiai. Vieną P. Šalčius parašė būdamas 50 metų, kitą - 60.
     P.Šalčiaus rankraščiai visiems prieinami. Jų yra Vilniaus universiteto bibliotekoje, Mokslų akademijos archyve, Kauno viešojoje bibliotekoje.
     "Esu laimingas, kad po kelių dešimtmečių pagaliau išspausdinta mano senelio knyga "Lietuvos žemės ūkio istorija", - renginyje kalbėjo P. Šalčiaus vaikaitis prof. R. Sidrys, kuriam, deja, neteko sutikti savo senelio ir apie jį žino iš pasakojimų.
Lietuvos MA narys korespondentas prof. Alfonsas Žilėnas
     "Aš kartas nuo karto galvoju, kad seku savo senelio pėdsakais. Antropologija ir archeologija - mano specialybė. Ištirti Lietuvos žemės ūkio priešistorę yra archeologų darbas", -pasakojo prof. R. Sidrys. Iki šio laiko, kaip pastebėjo kalbėtojas, didžiausias dėmesys buvo skiriamas kitiems periodams. Dėl to Lietuvos muziejai turi daugybę papuošalų, ginklų, kitų panašių eksponatų, o bronzos amžiaus gyvenviečių tyrimų mažai, neskaitant Kernavės.
     Prof. R. Sidrys atkreipė dėmesį į tai, kad senovėje laukams panaudoti miškų plotai Lietuvoje vėl buvo žleidžiami miškais. O Vakarų Europoje tuo metu ištisus plotus užėmė pastovūs laukai - palankios aplinkybės susidaryti dideliems Europos miestams. Jau IX-XII a. Lietuvos žemdirbystė atsiliko nuo germanų.

Prof. Raimundas Sidrys		      "Knyga - žymus indėlis į Lietuvos žemės ūkio istoriją," - kalbėjo prof. R. Sidrys.
     Lietuvos MA narys korespondentas prof. Antanas Kairys renginyje sakė, kad skaitydamas knygą, labai ja susidomėjo. Profesorius pažymėjo, kad knygoje puikiai aprašyta valakų, trilaukės sistemos kaita, kad galima atsekti gyvulininkystės istoriją - kaip buvo įvežti iš Vakarų gyvuliai, žemės ūkio mašinos. Lietuvoje būta ir savų gyvulių, žemės ūkio augalų.
     Lietuvos MA narys korespondentas prof. Alfonsas Žilėnas kalbėjo, kad jam teko klausyti prof. Petro Šalčiaus paskaitų. Būdamas prof. Vlado Jurgučio asistentu, jis tapo ir prof. Petro Šalčiaus asistentu.
     Prof. P. Šalčius ilgai ir dėmesingai ruošdavo vadovėlius - savo paskaitų konspektus, pasitikėdavo jaunaisiais dėstytojais, mielai bendraudavo su studentais ir jiems padėdavo. Toks jis liko prof. A. Žilėno atmintyje.
     Sūnus žurnalistas A. Šalčius prisiminė, kad P.Šalčiaus šeimą 1941 m. kartu su kitų profesorių šeimomis buvo ruošiamasi ištremti, tačiau prasidėjo karas ir jie išliko.
     A.Šalčius džiaugėsi atvykęs iš JAV į Lietuvą. Padėkojo už tėvo pagerbimą ir jo kūrybinio palikimo aukštą įvertinimą. A.Šalčius pabrėžė, kad mūsų visų tikslas yra kultūra, mūsų tautos kultūra.
     Lietuvos MA akademikas prof. Algirdas Gaižutis padėkojo akademinių skaitymų dalyviams už labai įdomius pasisakymus, pastebėjo, kad P. Šalčiaus kūrybinis palikimas didžiulis, kad Lietuvos ūkio istorija yra ir šalies intelektualinio potencialo istorija ir kad Lietuvos mokslininkams už tai reikia paminklą pastatyti.
Akademiniams skaitymams vadovavo akademikas prof. Algirdas Gaižutis (centre). Kiti (iš kairės) - prof. Raimundas Sidrys, akademikė prof.Veronika Vasiliauskienė, Algimantas Šalčius, MA narys korespondentas prof. Mindaugas Strukčinskas
Vytautas Kundrotas