Tikriausiai gražiai atrodytų pasakojimas, kad "vibrotechnikų mokykla išgyvena savo renesansą", bet gerai žinau, kad tiek akad. K.Ragulskis, tiek jo mokiniai bemat užprotestuotų - pasakymo gražumas neturėtų kirstis su tiesa. O tiesa ta, kad vibrotechnika niekada ir nebuvo nuslopusi, žmonės dirbo kaip dirbę - skradžiai neprasmego nei 270 K.Ragulskio išpuoselėtų mokslo daktarų, nei 30 parengtų habilituotų daktarų. Jie dirba, tiesa, gal ne visi ankstesnėse darbovietėse, ne prie senų temų. Išsisklaidė po įvairiausius universitetus, laboratorijas, savo žinias ir patirtį perduoda jaunimui, o kai kurie turi ir nuosavą verslą.

     Žmogaus psichikai sunku prisiderinti prie didelių skaičių, sunku įsisąmoninti, ką reiškia parengti 30 habilituotų daktarų ir 270 daktarų, būti 1800 išradimų autoriumi ir bendraautoriumi. Tai vis akad. K.Ragulskio mokslinės veiklos rezultatai, garsiosios vibrotechnikų mokyklos kūrėjo darbai.

     Spausdindami keturis interviu, kuriuos pavyko padaryti konferencijos metu, tikimės perteikti ne tik konferencijos dvasią, bet ir šiek tiek atspindėti šios mokslo srities situaciją.

     Konferencijos metu galima buvo pasveikinti prof. Ramutį Bansevičių, kuris lygiai prieš dvi dienas toje pačioje Lietuvos MA salėje buvo išrinktas šios akademijos akademiku. Taigi šis akad. K.Ragulskio mokinys užkopė į gana aukštą mokslo viršukalnę. Kalbiname akad. R.Bansevičių, klausdami, kuo ši konferencija tipiška, ir kuo skiriasi nuo daugelio anksčiau buvusių.

     Savo kalboje, kurią pasakiau per konferencijos atidarymą, priminiau, kad vibrotechnika visada buvo įdomi savo idėjomis. Žinoma, pradėti reikėtų nuo akad. K.Ragulskio, padariusio nepaprastai daug. Bet ir kiti šios srities darbuotojai turėjo daug gerų idėjų. Tie žmonės nedingo, įvairiuose kolektyvuose vykdo įvairius projektus.

     Kokius projektus vykdote Jūs? Juk esate bene vienas pirmųjų akad. K.Ragulskio mokinių. Ir į Lietuvos MA akademikus Jus pasiūlė būtent Jūsų mokytojas.

     Man tenka dalyvauti trijuose Europos Sąjungos projektuose. Baigiame projektą "Daugelio laisvės laipsnių pjezoelektrinės pavaros su dirbtinio intelekto elementais". Konferencijos metu visi šio projekto atlikėjai - prof. J.A.G.Knight iš Didžiosios Britanijos, keturi rumunai, vienas vokietis, trys maskviečiai ir Lietuvos atstovai svarstysime šį savo trejų metų darbą. Projektas labai sėkmingas, man teko būti jo techniniu direktoriumi. Pagal ES reikalavimus būtinai turi dalyvauti ir dvi trys įmonės. Mes pasitelkėme Vilniaus "Preciziką", iš Anglijos - "Intelligent Manufacturing Systems" bei vieną rumunų įmonę "Electronica".

     Įpusėjome ir antrą projektą - "Kompozitų diagnostikos sistemų sukūrimas". Įsivaizduokite, kad gaminamas lėktuvo sparnas. Jutikliai sparno konstrukcijoje ne tik fiksuoja gamybos proceso pakitimus, bet ir teikia informaciją, kas sparno konstrukcijoje vyksta jį eksploatuojant.

     Trečią projektą, kurio koordinatorius Lietuvoje esu, darome su prof. R.J.Kažiu ir jo vadovaujamu KTU Prof. K.Baršausko ultragarso moksliniu centru.

     Tai nėra taip jau blogai, nes per japonus ir kitų šalių užsakovus, per tas programas į Lietuvą atnešėme daugiau kaip 1 mln. Lt.

     Kaip vertinate dar spaustuvės dažais kvepiančią "Lietuvos mokslo" serijos knygą "Virpesių mechanika ir technika", kuri tik ką pasirodė ir buvo dovanojama konferencijos dalyviams? Beje, ją sudarė dr. Algimantas Bubulis, taip pat akad. K.Ragulskio mokinys.

     Tai unikali knyga, kurioje pateikta vibrotechnikos vystymosi istorija, asmenybės, rezultatai. Parodyta mokslinės mokyklos raida, pateikta atskirų sričių charakteristika. Leidinys įdomus ir metodikos atžvilgiu. Knygą nupirkęs būtinai nusiųsiu ir žymesniems užsienio profesoriams, su kuriais tenka bendrauti.

     Kokia kitų Termomechanikos instituto, kuriame Jūs dirbate, mokslinių grupių darbų tematika?

     Institutui apie 40 metų, jame dirba apie 120 darbuotojų. Pusė jų dirba aerodinamikos (taip pat ir didelių greičių) ir termomechanikos srityje, kita dalis - daugiausia kieto kūno mechanikos srityje. Tai medžiagų atsparumo, tvirtumo, smūginių reiškinių ir įvairių virpesių tyrimo darbai. Įvairiose laboratorijose modeliuojamos įvairiausios mašinos bei jų elementai, tiriamos jų vibracinės savybės.

     Matote, institutus sieja kai kurie bendri dalykai - bendra centrinė biblioteka, kompiuteriniai tinklai ir pan.

     Apskritai Čekijoje vyko didelės permainos moksliniame gyvenime - organizacinio, personalinio pobūdžio. Kai kurie institutai susijungė, apskritai jų beliko tik pusė. Iš buvusių 10 tūkst. mokslinių darbuotojų liko 5 tūkst. Institutai smarkiai "sensta", jaunimas nenoriai įsilieja į mokslo darbuotojų gretas. Juk mokslu duoną pelnantis jaunimas gauna trigubai mažiau už dirbantį prekyboje, bankuose ir kt.

     Ką žinote apie akad. K.Ragulskio vibrotechnikų mokyklą?

     Su šios mokyklos moksliniais darbais esu susipažinęs pakankamai gerai. Tai svarbūs darbai, ir labai stipri pasauliniu mastu grupė.

     Tačiau juk mūsų mokslininkai tarptautinėse konferencijose, taip pat ir straipsniais figūravo kaip Sovietų Sąjungos atstovai.

     Atsakysiu kaip savo srities atstovas. Prieš keletą dešimtmečių mes pradėjome seriją mokslinių konferencijų, skirtų netiesiniams virpesių reiškiniams. Tuos renginius organizavo buvusių socialistinių šalių mokslų akademijos. Lietuva jose nedalyvavo, bet pavieniai mokslininkai atvykdavo. Po visų pastarųjų metų virsmų tos konferencijos atnaujintos, nors ir vyksta kitu pavadinimu. Pirmoji Europos netiesinių virpesių konferencija vyko Hamburge, antroji 1996 m. Prahoje, mūsų institute (man teko joje pirmininkauti). Trečiajai konferencijai, vyksiančiai kitąmet Kopenhagoje, kiek žinau, rengiasi ir Lietuvos mokslininkai. Tai štai vykusiose konferencijose 40 proc. dalyvių atvykdavo iš Vidurio Europos šalių ir buvusios SSRS dabar nepriklausomų valstybių. Ką tai rodo? Kad mus sieja bendros temos, bendros kryptys moksle.

     Nusipelnęs Rusijos Federacijos išradėjas, profesorius, technikos mokslų daktaras Vadimas Lialinas į vibrotechnikų konferenciją atvyko iš Udmurtijos (Rusijos Federacija).

     Gerb. profesoriau, ką Jūs galite pasakyti apie akademiko K.Ragulskio vibrotechnikos mokyklą?

     Tai viena žymiausiųjų pasaulinio masto mokslinių mokyklų - tiek pagal mokslinius tyrimus, tiek pagal joje sutelktus mokslininkus. Ši mokykla sukurta akad. K.Ragulskio mokslinio įžvalgumo ir organizacinio talento dėka. Tai visų mūsų, šios mokyklos auklėtinių, mokytojas. Man asmeniškai akad. K.Ragulskis reiškia nepaprastai daug - jis man davė kelialapį į gyvenimą.

     Esate akad. K.Ragulskio vibrotechnikų mokyklos atstovas Udmurtijoje. Papasakokite apie save ir savo darbus.

     Iževsko valstybiniame technikos universitete esu katedros vedėjas, daktarinių disertacijų atestacinės tarybos pirmininkas. Man pavyko padaryti 150 išradimų. Šiuo metu pats esu mokslinės mokyklos vadovas. Esu taip pat ir politikas, teko būti Aukščiausiosios Tarybos deputatu, Iževsko meru, o juk tai miestas, kuriame gyvena 700 tūkst. gyventojų. Šiuo metu esu Cheminio nusiginklavimo fondo Rusijos Federacijoje prezidentas, tenka spręsti sudėtingų technologijų problemas.

     Dėkingas likimui, kad man teko kurį laiką pagyventi Lietuvoje. Mokydamasis aspirantūroje turėjau galimybę bendrauti su akad. K.Ragulskiu ir kitais Lietuvos mokslo žmonėmis. Visa tai padėjo formuotis ir mano pasaulėžiūrai.

     Kiek jūsų verslininkams reikia mokslo?

     Verslininkai sako: "Mums mokslo nereikia". Tai jų bėda. Man tenka nuolat bendrauti su verslo žmonėmis, juos konsultuoti. Nesunku įsitikinti, kad mokslo pasiekimų jie nesupranta ir jų nežino. Taip pat ir įmonėse toli gražu ne visi supranta, jog mokslo pasiekimai jiems gali būti labai vertingi. Kad galima ne šiaip gaminti, bet dirbti naudojant šiuolaikines technologijas, naujausius įrengimus - mūsų verslininkams toks supratimas būtų pernelyg sudėtingas. Dar ne visi supranta elementarius ekonomikos dalykus, intelektinis lygis nėra labai aukštas.

     Ar ne konsultacinių firmų, vienai kurių Jūs vadovaujat, uždavinys ir būtų diegti mūsų verslininkams Europos Sąjungos šalių požiūrį į inovacijas?

     Tai mes ir darome. Spalio 8 d. numatyta kelionė į Budapeštą, kur pristatomas naujas investicijų fondas. Ieškosiu galimybės paremti ir mūsų mokslininkų darbus, galbūt juos galėsime ten pateikti. Lapkričio mėnesį Verslininkų konfederacija rengia išvyką į Suomiją. Kai kurią Lietuvos mokslo produkciją bandysiu pateikti Skandinavijos šalims.

     Ar susieti verslą ir mokslą sunku?

     Sudėtinga. Bet mano nerami natūra verčia nuolat ieškoti ir pasiekti užsibrėžtą tikslą. Spėjau suprojektuoti per 20 verslo įmonių, gauti investicijų, "pramušti" kreditų. Tos įmonės veikia, beveik visose įrengimai iš Vokietijos. Jie renovuoti - taip pigiau. Bet mokslo tose įmonėse kol kas nėra - nepanaudojamas, nes tai smulkios įmonės.

     Kadangi buvote vienas iš konferencijos VIBROENGINEERING - 98 organizatorių, tai vibrotechnika nėra Jums vien negrįžtama praeitis?

     Tai mūsų mokslo draugijos "Vibrotechnika" pirmieji žingsniai. Kai praėjusiais metais įkūrėme draugiją, tai pirmiausia norėjome įvertinti tai, ką turime. Mūsų siekis - apjungti tą pakankamai didelį potencialą, kurį pavyko sukurti akad. K.Ragulskiui ir jo mokiniams. Konferencijoje dalyvauja daug dar gana jaunų žmonių, kurie išsibarstę po pasaulį užsiima įvairiais dalykais. Sutelkus jėgas gal ir gautume neblogų rezultatų. Konferencijos metu gal pavyks gauti kokį užsakymą, įsijungti į kokį nors projektą.

     O lėšos?

JAV paramos fondas mane yra pasikvietęs kaip verslininkų atstovą. Jei pavyks įrodyti, kad mūsų projektai naudingi ne tik Lietuvai, tai gali atsirasti ir lėšų. Bet pirmiausia reikia surinkti ir išanalizuoti tai, ką turime.

     Kaip trumpai apibūdintumėte save?

     Užaugau Šiaurėje, netoli Siktiukaro, radiacinėje zonoje. Energija tiek pasikroviau, kad užteks visam gyvenimui. Tie, kurie išgyveno tremtyje, užsigrūdino. Mano mama buvo visiška invalidė, bet išgyveno 84 metus - užgrūdintos valios dėka.

     30 metų vaikščiojau po kalnus, taigą. Nors "Varpo" chore jau nebedainuoju, bet dainuoti mėgstu, vėdinu galvą ir plaučius.

     Kai 1967 m. prof. K.Ragulskis mane pasikvietė dirbti pas save, tai mums reikėjo turėti tik du dalykus - galvą ir gerą sveikatą. Visą laiką rūpėjo: ką pasakys profesorius? Jis mus pastatė ant kojų, išvedė į gyvenimą. Atėjome žali, aš buvau baigęs KPI vakarinį skyrių. Ir ne mechanikas, bet inžinierius elektromechanikas. Kaip bebūtų, profesoriui mes visi be galo dėkingi. Jis mus padarė žmonėmis.

     Skolos Mokytojui nejaučiate?

     Ką galime - darome. Šiemet surengėme tarptautinę konferenciją ir išleidome vibrotechnikai skirtą knygą. Joje ne vien malonūs prisiminimai, bet ir išsami apžvalga - kokią potenciją turi šis kolektyvas. Numatome kasmet teikti akad. K.Ragulskio premijas geriausių darbų autoriams - įstatai jau parengti. O 2000-aisiais metais surengsime antrą konferenciją, į kurią sukviesime dar daugiau dalyvių. Taigi pirmas mūsų žingsnis gal visai neblogas.