Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Bibliografijos skyriaus darbuotojai

Daugelį Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai, kuri įkurta 1941 m., keliamų reikalavimų vėliau vykdė bibliografai. Bibliografijos skyrius (tuo metu jis buvo vadinamas sektoriumi) atsirado 1948 m. rudenį. Tikslesnės datos, deja, taip ir nepavyko išsiaiškinti. Bibliografijos sektorius turėjo užtikrinti kvalifikuotą mokslinių tyrimų, atliekamų Lietuvos MA institutuose, informacinį aptarnavimą. 1955 m. sektorius dirbo dviem kryptimis: mokslinės bibliografijos ir bibliografinės informacijos. Mokslinio

Remiantis 1980 m. kovo 10 d. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Prezidiumo nutarimu “Dėl Lietuvos TSR MA institutų struktūros darbo profilio”, buvo patvirtinta nauja skyriaus struktūra. Skyrius pavadintas Bibliografijos skyriumi. Skyrių sudarė Retrospektyviosios bibliografijos, Bibliografinis-informacinis, Automatizuotų katalogų ir Metodinis sektoriai.

Bibliografinių rodyklių rengimas

Metai iš metų didėjo šių bibliografinių rodyklių apimtis. Rengėjai darbus registravo remdamiesi mokslinių institutų kadrų skyrių pateiktais darbuotojų sąrašais. Šiuo metu yra išleistos 28 knygos. Paskutinė rodyklė apima darbus, publikuotus 1991 m.

Nuo 1971 m. mokslinės ir leidybinės veiklos problemos svarstomos bibliotekos Mokslinės tarybos ir išplėstiniuose kolegijos posėdžiuose. Parengtos bibliografinės rodyklės aptariamos redakcinės kolegijos posėdžiuose.

Bibliografai parengė ir išleido nemaža stambių bibliografinių rodyklių, turinčių svarbią reikšmę Lietuvos mokslui ir jo istorijai. Tai visų pirma gamtos mokslų retrospektyviosios bibliografinės rodyklės: “Lietuvos botanikos bibliografija, 1800-1965 m.”, “Lietuvos geologijos bibliografija, 1800-1965 m ." Lietuvos geografija XVII a.-1940 m.” (rengiama). Minėtose šakinėse bibliografinėse rodyklėse siekta surinkti visą medžiagą apie Lietuvą nuo pirmųjų pasirodžiusių spaudinių. Bibliografai, rengdami bibliografines rodykles, artimai bendradarbiavo su Mokslų akademijos institutais ir jų moksliniais bendradarbiais. Institutai paskirdavo mokslinius konsultantus. Su jais buvo sprendžiami bibliografinės medžiagos atrankos, klasifikacijos, pagalbinių rodyklių ir kiti klausimai. Ne kartą įsitikinome, kad toks bendradarbiavimas yra labai naudingas - bibliografams be institutų mokslinių konsultantų kai kuriuos klausimus būtų sunku spręsti.

Jeigu minėtos retrospektyviosios gamtos mokslų bibliografinės rodyklės buvo parengtos regioniniu požiūriu, tai 1978 m. išleista “Dendroklimatochronologija, 1900-1970 m.” yra pasaulinės reikšmės, joje suregistruota visame pasaulyje paskelbta medžiaga medžių rievių tyrimo klausimais. Šį darbą Bibliografijos skyrius pradėjo dirbti, kai 1968 m. Vilniuje įvykęs pirmasis sąjunginis dendrochronologų ir dendroklimatologų pasitarimas pasiūlė išleisti dendroklimatologijos ir dendrochronologijos bibliografinę rodyklę.

Lietuvių kalbos ir literatūros instituto pageidavimu leidžiama bibliografinė rodyklė “Lietuvių kalbotyra”. Išleistos 8 knygos. 1971 m. išleista bibliografinė rodyklė “Lietuvos TSR mokslininkų disertacijos”, kurios chronologinės ribos - 1945-1968 m. Ši bibliografinė rodyklė - pirmasis bandymas viename leidinyje surinkti visas Lietuvos mokslų daktarų ir kandidatų disertacijas, 1945-1968 m. viešai gintas Lietuvos TSR bei kitose TSRS mokslo įstaigose. Čia suregistruoti atspausdinti darbai, už kuriuos mokslininkams buvo suteikti mokslo laipsniai. Bibliografinė rodyklė išleista kartu su Vilniaus universiteto moksline biblioteka.

Siekiant palengvinti gausios istorinės literatūros, išleistos pokario metais, pažinimą, kartu su MA Istorijos institutu parengta ir 1969 m. išleista “Lietuvos TSR istorijos bibliografija, 1940-1965 m.” Tai stambiausia bibliografinė rodyklė Lietuvos TSR istorijos, archeologijos ir etnografijos klausimais. 1980 m. išleista antra šio leidinio knyga, apimanti 1966-1975 m. laikotarpį. Šiuo metu rengiamos rodyklės, apimančios 1976-1980, 1981-1985, 1986-1990 metų laikotarpius. Skyriaus perspektyviniuose planuose - parengti išsamią bibliografiją Lietuvos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmečiui 2009 metais.

Pastaruoju metu, įsigijus kompiuterį, bibliografinių rodyklių rengimo darbas palengvėjo, be to, bendradarbiaujame su Automatizacijos skyriumi, kurio darbuotojai pagalbinių rodyklių sudarymui sukūrė programą.

Internetas

Informacinis aptarnavimas

Žinios, kurias teikia skaitytojų apklausa, padeda tobulinti aptarnavimo sistemą ir politiką. Informacijos poreikį ir informacijos paiešką įvairių mokslų atstovai traktuoja skirtingai. Tik išsiaiškinę šiuos skirtumus ir perpratę jų esmę galime siūlyti priimtinas paslaugas.

Anketoje nurodomos paslaugos, kurių poreikį norime ištirti:

       Interneto ryšio;
       priėjimo prie elektroninio Lietuvos MA bibliotekos katalogo;
       kopijavimo;
       galimybių pateikti TBA užsakymus elektroniniu paštu;
       skaityti žurnalus CD-ROM’uose ir Internete;
       surinkti literatūros sąrašą moksliniam darbui;
       sutvarkyti literatūros sąrašą.

Plačiausiai šiuo metu bibliotekoje taikomos tokios informacinio aptarnavimo formos: bibliografinė, faktografinė informacija, teminės užklausos (atliekamos raštu), budinčiojo bibliografo pagalba Katalogų salėje (taip pat ir telefonu).

Bibliografijos skyriuje yra sukauptos 23 kartotekos, kurių daugelis dar pildomos. Lankytojams pageidaujant jomis galima pasinaudoti. Surinkus medžiagą - leidžiamos knygos. Vis populiaresnis tampa bendradarbiavimas su Lietuvos mokslų akademijos akademikais ir nariais korespondentais - bendromis jėgomis parengiamos ir išleidžiamos personalinės literatūros rodyklės. Iki 1998 m. biblioteka parengė ir dalyvavo išleidžiant 28 personalines literatūros rodykles.

Skaitytojai operatyviai aptarnaujami ir mokslo institutuose esančiuose skyriuose. Jei leidinio nėra, jis užsakomas iš Pagrindinio bibliotekos fondo. Jei tokio leidinio bibliotekoje nėra, užklausiamos kitos Lietuvos bibliotekos, pasinaudojama TTBA paslaugomis. Literatūra mokslininkams į institutus atgabenama iš Pagrindinio bibliotekos fondo.

Informacinis aptarnavimas bibliotekoje gerokai pagyvėjo Atviros Lietuvos fondui parėmus TTBA. Skaitytojui reikia mokėti tik 20 proc. užsakymo kainos, likusius 80 proc. apmoka ALF. TTBA - silpniausiai išvystyta informacinio aptarnavimo grandis, ir labai dažnai būtent šiame etape sužlunga išsamiai parengtos bibliografinės užklausos realizavimas: sunku įsigyti pačius šaltinius. Projektas vyksta jau trečius metus.

Tik įžengus į biblioteką skaitytojus pasitinka graži rekomendacinė ir reklaminė informacija. Tai - mūsų parodos. Nors daugiausia parodų surengia Bibliografijos skyrius, tačiau ir kitų skyrių darbuotojai dalyvauja šiame darbe. Kiekvienais metais Parodų komisija sudaro parodų planą. Stengiamės kuo plačiau atskleisti bibliotekos fondus, parodyti įdomesnius ir retesnius dokumentus, nuotraukas. Skatiname pačių mokslininkų dalyvavimą, rengiant personalines jubiliejines parodas.