Vytautas Karalius |
|
Padėtis mažina atstumą nuo to, kas padėta.
Šlovės nešlovė: su kokiu banalybės lydiniu, kad šitaip spindi?
Tikėjimas kalnus perkelia. Ką daryti fanatiškai lygumų šaliai? Eiti pas kaimynus kalnų kilnoti?
Dabartis: stovėti ant smaigalio ir galvoti, kad tai pamatas.
Juoko priemenėje ir banalybė priversta kojas valyti.
Baimė - bloga patarėja. Diktatūra randa išeitį - baimių tarybą.
Kvailumo skiepai pažinimo medyje gali duoti ypatingą vaisių.
Didingumą lengviausia išleisti iš baliono, bet įmanoma ir iš paminklo.
Istorijos pamokos per ilgai užsitęsia. Ilginti pertraukas.
Apsijuokimas nėra apsirūpinimas juoku.
Ant sniego projektuota, ant smėlio pastatyta.
Tauta paveldi liaudies parazitus.
Mirties partiškumas - pailgintas dalgio kotas.
Kiek šnekų apie gyvenimo meną, neišmokus gyvenimo amato.
Kaliniui svarbiau pažinti kalėjimo sargą nei save.
Grandininė reakcija: prisitaikymų grandinėje sėkmingiausioji tampa auksine.
Vidinis turtėjimas per lėtas, todėl dažniausiai pasidarom vidiniais spekuliantais.
Neišėjo mintytojas, pasidarė mindytojas.
Padugnės nėra dugno atstovai.
Erkių persiauklėjimas - avių privatizacija.
Linksmieji ir liūdnieji nėra klasiniai priešai: neišliūdinkim liūdnųjų, neišlinksminkim linksmųjų.
Tiek davė garbės žodžių, kad išeitų storas garbės žodynas.
Ateitis - politikos duona, užauginta pažadų lauke.
Mokėsi gyvenimo mokykloje, o baigė klaidų akademiją.
Dievo keliai nežinomi: gilino melą, įkrito į tiesą.
Atmintis ne tik prarandama, bet ir parduodama.
Melo trumpos kojos: taip lengviau užsimauti idėjos batus.
Su santvarka galima suartėti, prie tiesos - tik artėti.
Nacionaliniai spuogai nėra tautos sveikata, tik - paauglystė. Humanizmas - užmokėti savim, fanatizmas - kitais. |