Konferenciją organizuoti padėjo Europos demografinių tyrimų asociacija, rėmė Atviros Lietuvos fondo programa “Rytai - Rytai” bei Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas.

Iš kairės - Rusijos gamtos mokslų akad. prof. Anatolijus Višnevskis, renginio organizatorė habil. dr. Vlada Stankūnienė ir Latvijos MA akad. Peteris Zvidrinš

Konferencija truko dvi dienas. Norėta apžvelgti, kokia mūsų valstybės demografinė situacija, kodėl mūsų šalyje mažėja gyventojų, kokia padėtis šiuo požiūriu yra kitose panašaus likimo posovietinėse šalyse, palyginus su kitų pasaulio šalių demografine situacija. Norėta atnaujinti anksčiau mokslininkų užmegztus ryšius, prisiminti bendradarbiavimo patirtį, bendrai nutarti, kaip atkreipti valdžios dėmesį į sudėtingus socialinius reiškinius. "Susirinkome pasvarstyti, kas lemia prasidėjusią depopuliaciją, kas atsitiko su mūsų šeima, kaip per neilgą laiko tarpą pakito šeimos institutas, kodėl neskubama kurti šeimų, kodėl sumažėjo vaikų gimimų,"- sakė renginio

Anot jos, su daugeliu mokslininkų iš slavų šalių buvo glaudžiau bendradarbiaujama iki 1990 m. Po to saitai gerokai susilpnėjo.

Konferencijoje demografiniai procesai apžvelgti tam tikra chronologine tvarka - nuo sovietmečio iki pastarųjų metų, taip pat vertinti būdingi dėsningumai sovietinės sistemos žlugimo bei atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu. Pasirinktas tyrinėjimų regionas - Baltijos šalys ir jų artimiausios kaimynės - Rusija, Lenkija, Čekija, Vengrija. Tačiau atskiri pranešėjai palygino ne tik savo šalių, bet ir artimiausių kaimynių, kurias vienaip ar kitaip vykę procesai palietė minėtu istoriniu laikotarpiu, visuomenės gyvenimo pasikeitimų duomenis. Be to, buvo pranešėjų ir iš kitų pasaulio šalių. Dalyvavo atstovai iš didžiausio pasaulyje Prancūzijos nacionalinio demografinių tyrimų instituto, taip pat Pasaulinės demografinių tyrimų sąjungos viceprezidentas prof. Jacques Vallin bei Jungtinių Tautų atstovas dr. Erik Klijzing.

Mokslininkų manymu, palyginus su Rusijos, Estijos, Latvijos demografine situacija, Lietuvoje padėtis atrodo geresnė. Tačiau tai neguodžia.

Kaip sako V. Stankūnienė, šeimos demografinius pokyčius lemia 3 pagrindinės priežastys: vaikų gimstamumas, gyventojų mirtingumas ir migracija.

Gyventojų migracijos įtaka demografiniams pokyčiams šiuo metu nėra didelė. Didžiausią įtaką daro mirtys. Ypač padaugėjo darbingo amžiaus vyrų mirčių. Didelis mirtingumas atsirado dėl išorinių veiksnių sukeltų priežasčių, taip pat ir savižudybių. Pasiremkime statistiniais duomenimis. Palyginti 1990 m. ir 1996 m. tyrimų duomenys (žr. lent.).

Šalis	Bendras skaičius 1990/1996	Savižudybių skaičius 1990/1996	Žmogžudysčių skaičius 1990/1996
Lietuva	33,5/55,7	26,0/46,4	7,5/9,3
Estija	38,1/57,4	27,1/37,5	11,0/19,9
Latvija	35,0/42,3	25,9/36,9	9,1/15,4

Taigi remdamiesi šiais duomenimis, galime pasamprotauti, kas atsitiktų, jei mirtingumas dėl išvardytų priežasčių tokiais pat tempais didėtų visą ateinantį šimtmetį.Visų šalių mokslininkai, kurie dalyvavo šioje konferencijoje, į tai atkreipė dėmesį. Jų manymu, savižudybių duomenys nėra tikslūs. Iš lentelės atrodytų, jog savižudybių Lietuvoje, palyginti su kitomis pasaulio valstybėmis, pasitaiko daugiausia. Mokslininkai svarstė, kad gali būti, jog dalis žmogžudysčių yra priskiriamos savižudybių grupei.

Apžvelkime kitas demografinės situacijos kitimo priežastis, į kurias konferencijoje buvo atkreiptas dėmesys.

Daugelį jų buvo bandoma susieti: tai šeimos gyvenimo, pasikeitus sąlygoms, jos vaidmens visuomenės gyvenime, pakitusių šeimos normų ir vertybių bei dėl ekonominių pertvarkymų atsiradusios problemos.

Svarstytos dėl pertvarkos kilusios demografinės tendencijos, palyginti tyrinėjimų duomenys, išskirtos naujos kilusių problemų sritys: šeimos kūrimo, irimo, neregistruotų santuokų, nesantuokinio gimstamumo, vaikų auklėjimo, motinos ir tėvo skiriamo jiems laiko, gyventojų migracijos įtakos šeimos gyvenimui ir su juo susijusioms aplinkybėms - jos irgi lėmė nusistovėjusių saitų kitimo priežastis bei naują padėtį visuomenėje.

Be šitų klausimų, nagrinėti šeimos sveikatos rizikos veiksniai, jaunosios kartos vaidmuo kuriant šeimą bei jų vaidmuo visuomenės gyvenime.

Pastebėta, jog Lietuvoje šeimos kūrimo tradicijos išlaikomos pastoviausiai.

Konferencijoje buvo aptartos šeimos planavimo, kūrimo ir gyvenimo šeimoje modeliai.