Nijolė Šaduikienė

Akad. L. Kairiūkštis kalbėjo emocingai

Į mokslo valdymo ir organizavimo problemų aptarimą susirinko Lietuvos mokslo elitas. Pranešimus skaitė Lietuvos MA prezidentas akad. B. Juodka, Lietuvos MT pirmininkas prof. L. Kadžiulis, švietimo ir mokslo viceministras R. Sližys, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriai profesoriai - R. Pavilionis (VU), E. Zavadskas (VGTU), S. Vaitekūnas (KU), A. Kusta (LŽŪU). Diskusijose dalyvavo akademikai K. Ragulskis, J. Požela, V. Kontrimavičius, L. Kairiūkštis, J. Kulys, Z. Rudzikas, J. Vaitkus, profesoriai S. Biziulevičius, M. Strukčinskas, A. Ambrazevičius, V. Urbonas,

O. Voverienė, K. Sinkevičius. Konferencijoje perskaityta 19 pranešimų, kuriuose buvo kalbama apie tai, jog paskutinįjį dešimtmetį Lietuva išgyveno rimtų pokyčių laiką, kurį galima apibūdinti kaip visos visuomenės restruktūrizaciją. Neišvengė to ir mokslas bei studijos. Kiekvienas prelegentas akcentavo tai, kad mokslo visuomenė yra svarbiausias turtas.

Prof. R. Pavilionis kalbėjo, jog demokratijos pagrindas yra išsilavinusi visuomenė. Nepaklusti absurdui – proto misija. Apie reikalinga valstybės strategija mokslo klausimais.

Prof. habil. dr. J. Kulys ir prof. habil. dr. J. Požela

Prof. E. Zavadskas kalbėjo apie Lietuvos mokslo vietą pasaulio panoramoje, savo pranešimą pagyvindamas daugybe diagramų ir lentelių. Prof. S. Vaitekūnas pabrėžė kiekvieno šalies universiteto svarbą valstybės gyvenime. Neturėtų būti regioninių universitetų, visiems prioritetai turi būti vienodi . Rektorius ypač pabrėžė Klaipėdos strateginę vietą, taip pat pakartojo mintį, kad universitetų atžvilgiu valstybė iki šiol neturi strateginės ir valstybinės vizijos.

Prof. V. Snitkos pranešimas prieštaravo kitų kalbėtojų anksčiau išsakytoms mintims. Ar universitetinis mokslas tenkina visuomenę? Į savo iškeltą klausimą profesorius atsakė, jog šiuo metu moksle vyksta globalinė evoliucija.

Taigi ar aukšto lygio mūsų valstybės mokslo tyrimai? Našta ar prestižas Lietuvai fundamentiniai mokslai? Ar yra Lietuvoje mokslo vertinimo sistema? Objektyviai įvertinti mokslininko įnašą į mokslo raidą – nelengvas uždavinys. Jau daug metų įvairių šalių mokslininkai ir mokslotyrininkai, kai ją bando aprėpti. Savo pranešime akad. B. Juodka pabrėžė, jog vertinant mokslininko veiklos efektyvumą, naudojami kiekybiniai parametrai. Tačiau tai turi būti tų parametrų visuma, jokiu būdu ne vienas. Tik suma parametrų atskleidžia tikrą vaizdą, duoda rezultatą. Šiuo klausimu jau daug nuveikta – Lietuvoje įkurta ir jau veikia studijų vertinimo centras, Baltijos šalių ekspertų grupė.

Auditorija diskutavo dėl mokslinių darbų citavimo dažnumo kriterijaus ir pabrėžė jo svarbą.

“Išvardyti tikslus nėra sunku, sunkiau paaiškinti problemas “, - sakė švietimo ir mokslo viceministras R. Sližys. Centre iš kairės – habil. dr. A. Ambrazevičius, iš dešinės – prof. L. Kadžiulis

Prof. R. Broniukaitis kalbėjo, jog dabar mokslininkų pažiūris į tyrinėtojo mokslinių darbų citavimo dažnumą, kaip mokslo kokybės indikatorių, vis labiau keičiasi. Mokslininkai, įvertinę citavimo analizės metodo privalumus ir trūkumus, siūlo mokslinės veiklos kokybę vertinti papildomais rodikliais. Vienas iš jų yra mokslinių darbų lyginamoji analizė. Prof. V. Snitka teigė, kad svarbiausias mokslininko vertinimo kriterijaus yra mokslininko publikacijos – jų skaičius ir kiekis prestižiniuose žurnaluose.

Pritariant prof. V. Snitkai, norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad, pagal Filadelfijos mokslinės informacijos instituto duomenis, įvairių Europos šalių mokslininkai nuo 1994 m. iki 1996 m. paskelbė labai nevienodą mokslinių straipsnių skaičių. Pasirodė, kad produktyviausias Europos mokslo centras – Londonas. Su 65 tūkst. straipsnių Londonas toli lenkia Paryžių (46 tūkst.), Maskvą (40 tūkst.), Berlyną (20 tūkst.). Suskaičiavus, kiek straipsnių tenka vienam gyventojui, pirmauja Anglijos mokslo tvirtovės Oksfordas ir Kembridžas. Įdomus įvairių mokslo sričių palyginimas - Londonas pirmauja daugiau nei pusėje sričių, b et kietojo kūno fizikos srityje pirmi - Maskva ir Sankt Peterburgas.