Roma Mokolaitė

Pedagogas, doras žmogus

P.B.Šivickis

Mokslininkas P. Šivickis buvo geras savo srities specialistas. Studentai jam jautė pagarbą. Bendravo ir dirbo su žmonėmis, neskirstydamas jų pagal tautybę, pažiūras. Tačiau buvo principingas. Buvę tokių atvejų, kad jo egzaminus laikydavę po kelis kartus net aspirantai (vienam tekę net septynis kartus laikyti tą patį egzaminą). Nors pažinojo ir dirbo kartu, bet nuolaidų nedarė niekam. Prie mokinių darbų ar straipsnių niekada neprirašydavo savo pavardės, nors turėjo tam teisę, nes daug įdėdavo darbo konsultuodamas, patardamas, mokydamas. Patardamas, kuo vadovautis norint tapti mokslininku, primindavo, jog mokslininkas turi iš pradžių išmanyti bent du skirtingus mokslus, mokėti užsienio kalbą, mokėti matematiką moksle taikyti kaip metodą.

Dirbdamas į ilgas kalbas nesileisdavo, aiškindavo tyliai ir ramiai. Į mokslininką kreiptis buvę galima bet kada, jei tik reikėję, - išklausydavo visada.

Buvusios P. Šivickio aspirantės prisimena, kad profesorius, bendraudamas su savo studentais auditorijose ir praktikos metu, būdavo paprastas, nuoširdus, visais rūpinosi tėviškai. Ekspedicijose vėlai vakare aspirantams išeiti toliau į kaimą ar miestelį neleisdavo. Jei pajusdavo, kad miegojusieji daržinėj ant šieno jau kažkur sumanė eiti, patikrindavo, išeidavo naktį su lazdele, baltais apatiniais į priebutėlį.

Labai tausojo valdišką turtą, ypač stiklinius laboratorijos indus. Kartais studentai mėgdavę iš to ir pramogėlę pasidaryti: pradėdavę kalbėti, jog vėl cilindrą sudaužę. Vos išgirdęs, profesorius iškart reaguodavęs ir pradėdavęs klausinėti, kas sudaužė, kur sudaužė. O niekas nebūdavo sudaužęs. Iš tokių pokštų būdavo gardaus juoko.

Atminimas saugomas

Lietuvos Veterinarijos institute po mokslinės tarybos posėdžio su kitais mokslininkais 1961 m.

Zoologijos ir parazitologijos (dabar Ekologijos) institutas (buvęs Verkiuose, kur dabar yra Mokslininkų rūmai) buvo paskutinė profesoriaus darbo vieta. Prie instituto pritvirtinta P. Šivickio atminimo lenta, jo vardu pavadinta Helmintologijos laboratorija. Instituto mokslininkai apie profesorių P. Šivickį renka medžiagą naujam leidiniui. Sudaroma mokslo darbų bibliografija. Į sąrašą įtraukta per 300 darbų, saugoma ir kaupiama kita su jo asmeniu susijusi medžiaga, nagrinėjamas rankraštinis palikimas. Bet, kaip sako A. Jakimavičius, "svarbiausia, kad jo atminimas saugomas ir žmonių širdyse".

"Tartum viskas simboliška, kad tik ką sugrįžę iš profesoriaus P. Šivickio 116-ųjų gimimo metinių paminėjimo, sužinojome, jog Vilniuje tikrai bus prof. P. B. Šivickio gatvė", - sako dr. A. Jakimavičius.

A. Jakimavičius buvo vienas iš svarbiausių iniciatorių, kuris rūpinosi, kad Vilniuje būtų tokia gatvė. Su pasiūlymu suteikti gatvei P. Šivickio vardą beveik prieš metus (profesoriaus 115 -ųjų gimimo ir 30 -ųjų mirties metinių atminimo proga) kreipėsi Lietuvos MA Biologijos, medi–cinos ir geomokslų skyrius ir Ekologijos institutas.

Kaip informavo A. Jakimavičius, šios Tarybos 1998 09 23 sprendimu Pavilnyje, prie Džiaugsmo g. (šioje gatvėje buvo P. B. Šivickio namas, kuriame jis gyveno iki mirties) ir Juodojo kelio esanti gatvė pavadinta P. B. Šivickio vardu. Tai pagarba mokslininkui mieste, kuriame jis gyveno, dar vienas pagarbos ženklas įamžinant jo atminimą.