Kazys Orlauskas ir Antanas Degutis maždaug 1983 m. K.Orlausko iniciatyva 1956 m. atsigavo ansamblis. Jo vadovu vėl tapo Antanas Degutis

1951 m. Skriaudžių septynmetės mokyklos direktoriumi paskirtas Kazimieras Orlauskas. Atvykęs į Skriaudžius, jis pradėjo domėtis buvusiu kanklių ansambliu, rūpintis jo atgaivinimu. Nelengva buvo įkalbėti žmones vėl imtis kanklių. Kai kurie net sakydavo, kad šventvagystė lietuviškomis kanklėmis groti naujajai santvarkai. Bet po truputį žmonės įsidrąsino. Kanklininkams vėl ėmė vadovauti Antanas Degutis. Ir štai 1956 m. spalio mėn. naujai atgimęs ansamblis koncertuoja vietos kolūkio festivalyje, tuoj po to dalyvauja saviveiklininkų apžiūroje Veiveriuose, o lapkričio mėn. - rajono apžiūroje Kazlų Rūdoje. 1957 m. ansamblis dalyvauja respublikiniame studentų ir jaunimo festivalyje. Čia apžiūroje - konkurse pripažinta pirmoji vieta ir teisė dalyvauti tais pačiais metais Maskvoje vyksiančiame VI pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje. Deja, paprastų kaimo žmonių vežti į Maskvą tuometinė valdžia nesiryžo.

1960 m. - vėl aukščiausias įvertinimas respublikiniame dainų šventės konkurse. Tą pačią vasarą ansamblį filmavo Lietuvos kino studija ir šią medžiagą panaudojo žurnalo “Tarybų Lietuva” Nr. 6.

Visų ansamblio koncertų neišvardinsi. Galima paminėti tik labiau įsimintinus.

1965 ir 1967 m. - koncertai Lietuvos televizijoje. Vieną koncertą transliavo Tarybų Sąjungos centrinė televizija.

1970 m. mirė buvęs ansamblio vadovas, kanklių meistras, ilgametis kanklininkas Jurgis Alenskas. Ši netektis kuriam laikui susilpnino ansamblio veiklą. Tuometinis vadovas Antanas Degutis jau buvo senyvo amžiaus (g. 1899 m.) ir aktyviai koncertinei veiklai tai trukdė.

1976-1977 m. Skriaudžių kultūros namų moterų ir vyrų vokaliniams ansambliams vadovavo velionio Jurgio Alensko sūnus Vytautas ( šiuo metu - Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Liaudies muzikos katedros docentas). Kartu jis padėjo senyvam kanklininkų vadovui Antanui Degučiui. Ansamblio veikla vėl pagyvėjo.

1978-1979 m. ansambliui vadovavo jo įkūrėjo Prano Puskunigio sūnus Leonas.

Ansamblio repertuaras pasipildė ne tik jo tėvo sugrąžintais kūriniais, bet ir jo paties sukurtomis dainomis.

Po Leono Puskunigio ansambliui vadovauti buvo pakviestas Jaunius Vylius. Energingas vadovas į repertuarą sugrąžino ne tik geriausius ikikarinių programų pavyzdžius, bet ir papildė jį Skriaudžių apylinkėse surinktu folkloru. Ypač daug dainų užrašė iš Gustaičių kaimo dainininkės - dar ir šiandien dainuojančios Adelės Kazlauskienės (g. 1902 m.). J.Vylius surinko daug medžiagos apie ansamblio istoriją ir ją paskelbė leidinyje “Aš išdainavau visas daineles” (Vilnius, 1988).

1984 m. ansambliui suteiktas liaudies ansamblio “Kanklės” vardas.

1988-1991 m. ansambliui vadovavo šiandien žinomas muzikologas, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, Lietuvos muzikų draugijos narys Kazimieras Arvydas Karaška. Tai buvo Lietuvos tautinio atgimimo ir Nepriklausomybės atgavimo metai. Vėl įgavo didelį populiarumą Prano Puskunigio, Antano Degučio patriotinės dainos, todėl ansamblis nemažai važinėjo po Lietuvą. 1991 m. koncertavo Vilniuje parlamento gynėjams.

Nuo 1991 m. pirmą kartą ansambliui pradėjo vadovauti moteris - Onutė Patronaitienė. Tai vienintelė diplomuota kanklininkė per visą ansamblio istoriją. 1970 m. ji baigė Kauno J.Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos kanklių specialybės kursą. Ansamblyje kankliuoja nuo 1956 m. Jai vadovaujant išaugo ansamblio dalyvių skaičius. Dabar ansamblis koncertuoja dainų šventėse, visuose tradiciniuose Panevėžio kanklių muzikos festivaliuose “Aisūs kankleliai”, šiais metais su pasisekimu dalyvavo kaimo muzikantų ir kapelijų festivalyje “Ant rubežiaus” Šiauliuose. Koncertuota Lenkijoje Suvalkų krašto lietuviams, ne kartą pasirodyta Lietuvos televizijoje.

Ansamblis domisi ir religine muzika. Prieš trejus metus sugiedotos šv. Mišios Marijampolės katedroje. O štai š. m. liepos 19 d. šv. Marijos Škaplierinės atlaiduose Skriaudžiuose, pritariant kanklėms, ansamblis sugiedojo šv. mišias “ Bažnytkaimio Votyva”, kurias specialiai ansambliui parašė kompozitorius Ipolitas Petrošius ir poetas Juozas Elekšis.

Garsūs žmonės iš Skriaudžių

Vytautas ALENSKAS - Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikos katedros docentas. Daugelio straipsnių ir mokymo metodinių leidinių autorius (“Savitumo nepraradęs žanras” (apie kaimo kapelas), “P. Puskunigis ir Skriaudžių kanklininkai", “Skriaudžių kanklės”).
Aranžavo apie 100 muzikinių kūrinių. 50 kūrinių įrašyta LRTV.

Kazys GENYS (slap. A. Dagilis). Poetas. Nuo 1913 m. gyveno JAV. Eilėraščius skelbė “Kovos”, “Laisvės” laikraščiuose. Išleido eilėraščių rinkinį “Džiaugsmai ir sielvartai” (1953).

Juozas GUSTAITIS. Gimė Londone, vėliau su tėvais grįžo į Skriaudžius. Nusipelnęs meno veikėjas, aktorius, muzikinio, vėliau Operos ir baleto teatro režisierius. Nuo 1962 m. Konservatorijos dėstytojas. Parašė pjesę “Obelys žydės” (1949), libretus A. Račiūno operai “Marytė”, V. Klovos operoms “Vaiva” ir “Duktė”.

Stasys YLA. 1932-1940 m. vargonininkavo Skriaudžiuose. Vėliau dirbo muzikologu. 1948 m. baigė Kauno konservatorijos dainavimo klasę. Dėstė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, Vilniaus pedagoginiame institute. Yra išleidęs knygų: “Kaip suprasti muziką”, “Pažinkime muzikos instrumentus”, “Juozas Mažeika”, “Konradas Kaveckas”. Knygų “Lietuvių nacionalinė opera”, “Antanas Budriūnas” sudarytojas.

Anastazija KAIRIŪKŠTYTĖ. Mokslininkė istorikė. Tyrinėja Vilniaus vadavimo sąjungos istorinius šaltinius, Rytų Lietuvos istorines problemas. Kraštotyrininkų ekspedicijos į Skriaudžių apylinkes vadovė.

Juozas KUDIRKA. Habilituotas daktaras, mokslininkas etnologas. 23 mokslinių leidinių autorius. Kai kurie jų: “Veiverių mokytojų seminarija”, “Lietuvos puodžiai ir puodai”, “Lietuvių liaudies meno šaltiniai”, “Joninės”, “Vėlinės”, “Užgavėnės”, “Vilniaus verbos”, “Jurginės”.

Leonas PUSKUNIGIS. Seniausio Lietuvoje kanklių ansamblio įkūrėjo Prano Puskunigio sūnus. Buvęs Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys. Pokario metais dėstė Kauno kūno kultūros institute, Birutės Kalėdienės - pasaulio ietės metimo rekordininkės, daugelio tarptautinių turnyrų laimėtojos - treneris. Parašė prisiminimus apie Štuthofą, knygelę “Senovinių kanklių sutarai”. Kurį laiką vadovavo Skriaudžių kanklininkų ansambliui. Rašė muziką kanklėms ir pats ją atlikdavo.

Angelė VYŠNIAUSKAITĖ. Habilituota daktarė, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto profesorė. VDU ir Lietuvos istorijos instituto etnologijos doktorantūros studijų komitetų narė, doktorantų mokslinė vadovė. Daugybės mokslinių darbų autorė.