Gediminas Zemlickas

Viešosios įstaigos “Istoriniai želdynai” direktorius Robertas Mosėjus, valdybos pirmininkė Loreta Musanja ir kultūros ministras Saulius Šaltenis pristato naująją įstaigą

Vieną rudeniškai melancholišką spalio pabaigos dieną Vilniaus universiteto Botanikos sode, buvusio Kairėnų dvaro parke, pristatyta viešoji įstaiga “Istoriniai želdynai”. Ši nepelno organizacija įkurta š.m. spalio 13 d. Steigėjai - Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Kultūros vertybių apsaugos departamentas, Vilniaus universiteto Botanikos sodo draugų klubas, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, Lietuvos dendrologų draugija ir viešoji įstaiga “Kultūros informacijos, vadybos ir investicijų centras”. Renginio atidaryme dalyvavo Seimo pirmininko pavaduotojas R.Ozolas, kultūros ministras S.Šaltenis, Vilniaus apskrities, diplomatinio korpuso, visuomeninių organizacijų atstovai ir kiti svečiai, VU Botanikos sodo darbuotojai. Tai aiškiai parodo, kad visuomenės susidomėjimas parkais, senaisiais želdynais vis didėja. Tikriausiai ne be VU Botanikos sodo draugų klubo, kuriam vadovauja energingoji Loreta Musanja, įtakos. Viešosios įstaigos “Istoriniai želdynai” įsteigimas – dar viena iniciatyva, kuriai pradžią davė VU Botanikos sodo draugų klubas. Reikšminga tai, kad kultūros ministras S. Šaltenis suprato iniciatyvos reikšmę ir ją palaikė.

Rudeniškas Kairėnų parkas

Įstaiga "Istoriniai želdynai" rūpinsis senaisiais želdynais, mėgins juos sutvarkyti, reikalui esant ir restauruoti. Tam reikės kuo artimiau bendradarbiauti su tų želdynų savininkais ir naudotojais - savivaldybėmis, institucijomis ir privačiais asmenimis. Suprantama, bus siekiama pasitelkti specialistus ir kraštovaizdžio tvarkymo profesionalus. Norint atlikti būtinus želdynų istorinius ir natūrinius tyrimus, rengti jų atkūrimo projektus, prireiks nemenkų lėšų. Todėl vienas naujos viešosios įstaigos uždavinių - ieškoti ir rasti tiems darbams lėšų šaltinių. Ne mažiau svarbi ir šviečiamoji veikla, kurią naujasis darinys žada plėtoti visų pirma tarp aktyviosios visuomenės dalies - mokytojų, moksleivių ir šviesuomenės. Štai kodėl norima kreiptis ir į Lietuvos istorijos mokytojų asociaciją, kurios pirmininkas yra Eugenijus

Manelis, taip pat dalyvavęs renginyje. Senieji parkai ir želdynai, tinkamai juos prižiūrint ir gaivinant, gali tapti puikia jaunimo ir apskritai visuomenės auklėjimo priemone. Savaime aišku, jog, be istorikų, norima pritraukti dar ir biologijos mokytojus. Bet viešosios įstaigos “Istoriniai želdynai” direktorius Robertas Mosėjus pastebi, kad iškeltųjų tikslų siekiant labai svarbu veikti tiek iš viršaus, tiek iš apačios, t.y. ne tik vykdant steigėjų suformuluotas užduotis, bet ir nuolat jas papildant vietinėmis iniciatyvomis iš tų vietovių, kur tie želdynai yra.

Veikimo būdų gali būti labai įvairių ir net netikėtų, tai rodo ir paties R.Mosėjaus pateiktas pavyzdys. Praėjusią vasarą kultūros viceministro Naglio Puteikio iniciatyva nuteistieji tvarkė Daniliškių sentikių kapines Trakų rajone - atskleista ligi tol nepanaudota darbo jėga.

Nelieka nuošaly ir specialistai. Kraštovaizdžio architektų sąjungos valdybos pirmininkas prof. Vladas Stauskas išreiškė pasitenkinimą, kad į istorinius želdinius, parkus, kraštovaizdį jau siekiama žvelgti dvasios akimis, ne vien fizine - gamtosaugine prasme. Profesionalų idėjas iš stalčių reikia kuo plačiau skleisti visuomenėje, - pabrėžė prof. V.Stauskas, prisipažinęs, kad pratęsia archit. Dainoros Juchnevičiūtės kiek anksčiau išsakytą mintį.

Užmirštos praeities takais

VU Botanikos sodo Kairėnuose projekto autorė archit. Dainora Juchnevičiūtė (antra iš kairės) ir Lietuvos gėlininkų sąjungos pirmininkė dr. Angelė Baliūnienė

Net ir paviršutiniškai apžiūrėjus parką ir buvusią dvarvietę, architektei D.Juchnevičiūtei nekilo abejonių dėl objekto vertės. Tada kreiptasi į Kultūros ministeriją, kad leistų rinkti apie Kairėnų parką ir dvarvietę istorinę medžiagą. Valdininkai spyrėsi: kam tyrinėti ir projektuoti, jeigu tai nėra joks kultūros paminklas. Logika aiški - kam jėgas eikvoti kažkokiems Kairėnams, jeigu žūva vertingiausi istorijos ir kultūros paminklai - nei jėgų, nei lėšų visais rūpintis nebuvo. Kita vertus, ir didelio noro nebuvo - juk ne spalio revoliucijos paminklas.

Visgi leidimas rinkti istorinę medžiagą iš Kultūros ministerijos buvo gautas - tas darbas pavestas Kęstučiui Labanauskui. Kai jis kruopščiai surinko istorinius duomenis, tapo aišku, jog Kairėnuose buvo senas dvaras, menantis Žygimanto Augusto (minimas 1545 m.), o gal ir senesnius laikus. Rasta herbinių koklių, renesansinės rezidencijos liekanų.

1764-1870 m. Kairėnus valdę Lopacinskiai pastatė rūmų kompleksą, perplanavo parką, suformavo labai įdomią tvenkinių sistemą. Tvenkinių buvo 14 - įvairiose parko reljefo terasose. Kasinėjant rastos medinio vandentiekio liekanos. Senoje graviūroje pavaizduoti Kairėnų dvaro rūmai ir priešais juos trykštantis fontanas. Sudėtingus mūsų laikų mechanizmus anuomet atstojo sumaniai panaudoto reljefo savybės.

Veiklos pradžią primins pasodinta geltonlapė guoba

Pasak archit. D.Juchnevičiūtės, sumaniai tvarkantis ir turint bent šiek tiek lėšų, Kairėnų parke galima būtų eksponuoti įdomių architektūrinių liekanų ir archeologinių radinių. Bet šiuo metu senove ir apie buvusią aristokratinę parkų kultūrą byloja patys senojo parko želdiniai, angliškiems parkams būdingi natūralios gamtos akcentai. Kairėnų parke bet kuriuo metų laiku jauti labai jautrių ir išmintingų žmonių ne vieną dešimtį metų formuotą natūralios gamtos ir žmogaus rankų darbo dermę, kurios nesugebėjo sunaikinti neišmanymas ir

laiko erozija. Dar lenkmečiu dvaro pastatuose buvo įsikūrusi psichoneurologinė ligoninė, kuri čia veikė iki 1974-ųjų – kol visa teritorija buvo atiduota VU Botanikos sodui. Ir tai labai simboliška: senojo Vilniaus universiteto dvasia, nors ir labai iš lėto, bet pamažu apgaubė ir Kairėnų dvarvietę.

Dvasinė energija ir fizinės pastangos

Šiandien būtent su tokia, tegu gal kartais akiai ir nematoma, bet dvasine energija trykštančia versme ir knieti palyginti Loretos Musanjos suburtąjį VU Botanikos sodo draugų klubą. Neabejoju, kad klubo didžiausieji darbai dar ateityje. Kaip ir klubo vadovės Loretos Musanjos, apie kurios iniciatyvas visuomenė išgirsta vis dažniau. Loreta Musanja turi puikų orientyrą ir veiklos viziją - angliškus parkus, kuriuos ji galėjo matyti ir patirti tą parkų teikiamą dvasios atgaivą pačioje Anglijoje, kurioje studijavo. Klubo renginiuose Loreta dažnai prisimena ūkanotojo Albiono parkus - nelyginant Pažadėtąją žemę. Tiesa, Didžiosios Britanijos konsulas Lietuvoje Stephen Tarry kiek labiau kritiškas savo šalies parkų atžvilgiu, nes dar mato nepadarytų darbų, todėl jis nedrįstų prisistatyti Pažadėtosios žemės konsulu. Tačiau ir Kairėnuose S. Tarry nenusivylė. Jeigu ne konsulas S.Tarry, dar nežinia, ar būtų Kairėnų parke ąžuoliukus sodinęs ir buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje Thomas Macan, ar būtų jis VU Botanikos sodui padovanojęs vertingą Oksfordo universiteto informacinį leidinį “Index Kewensis”. Vis tik konsulas S.Tarry neliko abejingas Anglijos sodų palyginimui su Pažadėtąja žeme ir pažadėjo, kad klubo nariams gegužės mėnesį pasistengs surengti kelionę į Angliją - aplankyti garsiųjų angliškų parkų.

Steigėjai, rėmėjai ir draugai prie pasodintos guobos

Sutvarkytuosius Lietuvos istorinius želdynus planuojama įtraukti į šalies ir tarptautinio kultūrinio turizmo maršrutus, vėliau ir į EuroposTarybos kultūros kelių programą "Istoriniai sodai ir parkai". Tikimasi, kad šios pastangos pagerins mūsų kraštovaizdį ir apskritai aplinkos kultūrą. Kad šios gražios viltys išsipildytų, šventės dalyviai senajame Kairėnų parke pasodino geltonlapę guobą. Pasak VU Botanikos sodo direktoriaus doc. Evaldo

Navio, šis medis per metus užauga iki 0,5 m ir gyvena iki 300 metų. Ką gi, visai neblogas naujai įkurtos viešosios įstaigos "Istoriniai želdynai" simbolis.