Po Antrojo pasaulinio karo geografinius tyrimus Lietuvoje atliko Mokslų akademijos (MA) Geologijos ir geografijos institutas, Vilniaus universitetas, Hidrometeorologijos tarnyba, Geologijos valdyba ir kai kurios kitos institucijos. Šių tyrimų rezultatus visuomenei pristatantys moksliniai straipsniai iki 1958 m. dažniausiai buvo skelbiami Geologijos ir geografijos instituto moksliniuose pranešimuose, Lietuvos TSR MA ir Vilniaus universiteto mokslo darbuose.

1957 m. įkūrus Lietuvos geografų draugiją (analogiškos TSRS draugijos filialą), jos prezidiumas ­ akad. K.Bieliukas, doc. V.Chomskis, geol. m. kand. V.Gudelis, doc. K.Kaušyla, doc. L.Matvejeva, doc. B.Styra, geol. m. kand. A.Vala ­ nutarė pradėti leisti naują tęstinį leidinį, apie geografijos mokslo tiriamuosius ir pedagoginius darbus ­ “Geografinį metraštį” (nuo 1980 m. - “Geografijos metraštis”). Jo leidėjais buvo Lietuvos MA, Geologijos ir geografijos institutas bei Lietuvos Geografų draugija.

“Metraščio” leidybos ir jame spausdinamų publikacijų apimtys bei periodiškumas per keturiasdešimt metų ne kartą keitėsi. “Geografijos metraštis”, kaip ir viso geografijos mokslo raida, visada buvo glaudžiai susijęs su pagrindinės Lietuvos geografinės mokslo institucijos veiklos dinamika ir statuso pokyčiais. Iki 1963 m. tokia institucija buvo Geologijos ir Geografijos institutas. 1963 m. Geologijos ir geografijos instituto padalijimas į Geologijos institutą ir MA Geografijos skyrių bei Geografijos instituto įsteigimas 1990 m. buvo svarbiausi pokyčiai tiek administruojant geografijos mokslinius tyrimus Lietuvoje, tiek ir leidžiant “Geografijos metraštį”.

Apžvelgiant “Geografijos metraščio “ istoriją, galima nesunkiai išskirti keturis laikotarpius: 1 ­ 1958­1964 m. (I­VII tomai), 2 ­ 1965­1979 m. (VIII­XVII tomai), 3 ­ 1980­1990 m. (XVIII­XXV-XXVI tomai), 4 ­ 1991­1997 m. (XXVII­XXX tomai). Pirmasis periodas apima geografinius tyrimus Geologijos ir Geografijos instituto, ketvirtasis ­ Geografijos instituto veiklos metais. Likusieji du periodai apima geografijos mokslo raidą 27 metus trukusios Mokslų akademijos (tam tikrais periodais ­ Zoologijos ir parazitologijos, Ekologijos institutų) Geografijos skyriaus veiklos metu. 1979­1980 m. tuometiniame Geografijos skyriuje išsirutuliojo naujos tyrimų kryptys (daugelis jų susiję su Baltijos jūros tyrimais), pakito “Metraščio” dizainas, sumažėjo jame spausdinamų straipsnių apimtys.

“Geografijos metraščio” leidimo pradžioje (1958­1959 m.) Redakcinės kolegijos nariai (A.Basalykas, K.Bieliukas, V.Chomskis, V.Gudelis, K.Kaušyla, S.Tarvydas, S.Markelytė, J.Petrulis) siekė parodyti tai, kas Lietuvoje įvairiose geografijos mokslo srityse jau buvo nuveikta. Pirmuosiuose dviejuose tomuose pasirodė apžvalginiai klimatologijos (A.Griciūtė, B.Styra), ežerotyros (K.Bieliukas), pelkėtyros (A.Seibutis), upėtyros (J.Macevičius), geomorfologijos (A.Basalykas), kvartero geologijos (P.Vaitiekūnas), geografinių tyrimų istorijos (K.Bieliukas) ir kitų mokslo sričių straipsniai su išsamiais literatūros sąrašais.

1960­1961 m. (III­IV tomai) apie geografinių tyrimų istoriją rašoma daug mažiau, o daugiausia dėmesio skiriama sausumos vandenims (40% straipsnių), kuriuos tyrinėjo ir duomenis “Metraštyje” skelbė E.Červinskas, J.Tamošaitis, A.Ignatavičius, L.Petrulis, A.Rainys, I.Klimkaitė bei anksčiau minėti autoriai.

1962­1964 m. (V­VI-VII tomai) labiausiai tyrinėjama sfera išlieka sausumos vandenys (35% straipsnių). Antroje vietoje ­ sausumos paviršius (16%), trečioje ­ žemės gelmės (17%), ketvirtoje ­ geografiniai regionai (15%). Pirmą kartą aprašomi Baltijos jūros kranto tyrimai (10%), kurių rezultatus “Metraštyje” tuomet skelbė S.Jankevičiūtė, E.Michaliukaitė, V.Minkevičius, R.Stauskaitė, V.Kirlys, V.Gudelis ir G.Karužaitė.

VI-VII “Metraščio” tomui (redaktorius ­ S.Tarvydas) pirmą kartą buvo suteiktas teminis pavadinimas: “Ledyninio reljefo morfogenezė ir dabartiniai egzogeniniai procesai”.