Kad jūros vartai vertųsi plačiau (2)

Tęsinys. Pradžia Nr. 18

Gediminas Zemlickas


Klaipėdos uostas 		Praėjusiame rašinyje mėginome palyginti kai kurias Klaipėdos, Ventspilio ir Talino uostų galimybes. Išskyrėme vieną didelį kaimyninių šalių uostų pranašumą: jų akvatorijos gerokai gilesnės, todėl gali švartuotis net triskart didesnės talpos tanklaiviai.

Kitas Talino ir Ventspilio uostų pranašumas tas, kad geležinkelio tarifai iki tų uostų yra gerokai mažesni negu iki Klaipėdos uostų.

Pasaulyje kritus naftos produktų ir metalo kainoms, klientams skaičiuojant kiekvieną dolerį, kaimynų pasiūlymai atrodo gerokai patrauklesni. Pavyzdžiui, iš Rusijos gamyklų atvežti krovinį iki Ventspilio atsieina 1 doleriu, o į Taliną – net 2-4 doleriais už toną pigiau nei į Klaipėdos uostą. Mat Klaipėdos uosto ir Lietuvos geležinkelio vadovai ligi šiol tarsi būtų kalbėję skirtingomis kalbomis. Nukenčia valstybė. “Mažeikių nafta” dyzelinį kurą, kurio sieringumas 0,2 proc., veža į Ventspilio uostą, nes tai pigiau negu gabenti į Klaipėdą. Be to, Latvijoje, kitaip nei Lietuvoje, nereikalaujama mokėti už tuščių vagonų grąžinimą, taip pat ir įkainiai už apsaugą daug mažesni. Įskaičius įvairių papildomų paslaugų kainas, tie Lietuvos geležinkelio tarifai tampa nekonkurentiški, klientams nepatrauklūs.

Susisiekimo ministerijos vadovams yra apie ką pagalvoti, o svarbiausia – ieškoti sprendimų, kuriais galima būtų ne tik derinti įvairių žinybų interesus, siekiant kuo geriau panaudoti Klaipėdos uosto galimybes.

Vežant krovinius iš Rusijos norom nenorom tenka vykti per Latvijos ar Baltarusijos teritoriją. Mūsų vežėjai daugiausia priklauso nuo šiose valstybėse įteisintų tarifų. Prieš keletą metų baltarusiai už vežamo krovinio toną reikalaudavo 7 dolerių (28 Lt), pastaruoju metu ta kaina buvo sumažinta iki 4 dolerių (16 Lt). Taip baltarusiai bando konkuruoti su Latvija, kurios tarifai klientams buvo labiau priimtini.

Būtų keista, jeigu žurnalistai nepasidomėtų, ką Lietuvos ir JAV akcinės bendrovės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Martinas Gusiatinas mano apie netoliese iškilusį konkurentą – AB "Būtingės naftos" terminalą?


Naftos produktų išpylimo
iš cisternų estakadų parke

M. Gusiatinas pripažįsta, kad “Klaipėdos naftos” tam tikras trūkumas yra tas, kad terminalas specializavosi dirbti su naftos produktais, bet ligi šiol nedirba su nafta. O Būtingės terminalas skirtas darbti su nafta, todėl konkurencijos tarp šių dviejų terminalų nėra. Būtingėje pastatytas naftotiekis, rezervuarai, plūdė darbui su nafta. “Klaipėdos naftos” generalinis direktorius į visa tai linkęs žiūrėti filosofiškai. Pasak jo, anksčiau Būtingės terminalą statė politikai – dešinieji, kairieji. Blogiausia, kad nieko nedomino ekonomika. Šeimininko nebuvo. Reikia 100 mln. Lt? Imkite 100 mln. To pasirodė per maža, teko duoti dar antrąkart tiek. Štai kodėl M. Gusiatinas palankiai žvelgia į JAV kompanijos “Williams” atėjimą į Būtingę – galų gale ateina ekonomistai, mokantys skaičiuoti pinigus. Tas, kuris perka 33 proc. akcijų, turės skaičiuoti, kada įdėtieji 200 mln. pradės grįžti.

Priešpriešinti ar siekti bendros strategijos?


Uosto panorama iš laivo 		Kai mėginama šiuos du terminalus – Klaipėdos ir Būtingės – priešpastatyti, suvesti tarsi du ožius ant liepto ir pažiūrėti, kas iš to bus, tai M. Gusiatinas pradeda širsti, nes, jo manymu, toks požiūris nėra valstybinis. Pasak generalinio direktoriaus, "Būtingės naftos" ir "Klaipėdos naftos" strategija turi būti vienoda. Ir štai kodėl. Valstybė "Klaipėdos naftos" terminale turi 35 proc. akcijų, o per AB "Naftos terminalas" valdo 46 proc. akcijų. O kiek akcijų valstybė pasiryžusi išlaikyti Būtingėje? Ūkio ministras V. Babilius yra pasakęs, kad galbūt ketvirtadalį. M. Gusiatino intuicija sako, jog ne daugiau kaip 35 proc. Taigi gali atsitikti, kad valstybė abiejuose terminaluose turės maždaug po trečdalį akcijų.

“Klaipėdos naftos” vadovas buvo susitikęs su “Williams” kompanijos atstovais ir mėgino išsiaiškinti, ką amerikiečiai galvoja dėl šviesių naftos produktų eksporto? Produktotiekį galima tiesti į Būtingę, bet tada tektų statyti dar vieną plūdurą ir kurti infrastruktūrą. Tad gal geriau tą šviesių naftos produktų produktotiekį tiesti į Klaipėdą, kur visa reikiama infrastruktūra yra? Tiesa, nėra reikiamo akvatorijos gylio, norint priimti didesnės talpos tanklaivius. Tiek terminalas, tiek uostas suinteresuoti, kad akvatorija būtų gilinama, tad M. Gusiatinas įsitikinęs, kad neužilgo Klaipėda galės priimti 80 tūkst. t talpos tanklaivius. Nerimą kelia tik tai, kad kiekvieni sugaišti metai – tai ne tik milžiniški nuostoliai, bet ir galimybė įsitvirtinti konkurentams. Štai Ventspilis per metus įstengė tiek pagilinti savo uostą, kad į jį gali įplaukti iki 100 tūkst. t gramzdos tanklaiviai. Mes Klaipėdos uosto akvatoriją gilindami iki 14 m gylio sugaišome net porą trejetą metų – tokiais tempais toli nenuvažiuosi.

Universalumas – pranašumas


"Klaipėdos naftos" terminalo
vamzdynai 		"Klaipėdos naftos" generalinis direktorius prisipažįsta, kad mūsų valstybės strategiją dėl naftos produktų eksporto suvokti beveik neįmanoma – arba ji neskelbiama, arba jos išvis nėra. Ypač kai spaudoje dar šmėsteli publikacijos apie galimą Šventosios uosto gaivinimą.

Galimas dalykas, mūsų strategai, kaip tie gaidžiai, pradėję giedoti užsimerkia, apkursta ir nebegirdi, kas vyksta aplinkui. O vyksta ne itin džiaugsmingi dalykai. Jei 1987 m. Rusijoje naftos gavyba sudarė 600 mln. t, tai 1998 m. – tik 310 mln. t.

Kadangi naftos eksportas iš Rusijos per tuos metus išliks maždaug toks pat, tai nesunku pamatyti, kad naftos ir jos produktų perdirbimas sumažėjo dvigubai.

Keičiasi situacija ir Baltijos jūros uostuose. Jei 1987 – 1989 m. veikė du terminalai – Ventspilio specializavosi darbti su šviesiaisiais naftos produktais: dyzeliniu kuru ir benzinu, o Klaipėdos – mazutais. Šiuo metu, be Klaipėdos, Baltijos rytinėje pakrantėje yra dar bene 9 terminalai: Talinas turi tris, Ventspilis – du, po nedidelį terminalą turi Ryga, Sankt Peterburgas, dar mažesni veikia Karaliaučiuje ir Liepojoje.


"Klaipėdos naftos" generalinis
direktorius Martinas Gusiatinas
žurnalistams rodo savo valdas 		Greičiausiai ir pirmasis tuos dinamiškus pokyčius suprato privatus sektorius. Ką šiuo atveju priešpriešinti, kokius privalumus kaip kozirį išmesti šiuo metu gali "Klaipėdos nafta"? Norėdama išsilaikyti konkurencinėje kovoje bendrovė visus tuos metus nesnaudė, darė viską, kad klientams būtų patraukli, galėtų konkuruoti su kitais terminalais. "Universalumas – mūsų pranašumas", - tvirtina Martinas Gusiatinas. Nuo Naujųjų metų klaipėdiečiai pradės dirbti su visais naftos produktais, turės didžiausias išpylimo iš cisternų galimybes – didelį estakadų parką.

Autoriaus nuotraukos