Prof. J. Burneikis

Įtakos turintys veiksniai Energetika yra viena svarbiausių (po transporto ir pramonės) problemų. Todėl energetikai keliami vis griežtesni reikalavimai saugoti aplinką ir racionaliai naudoti gamtos išteklius. Nacionalinėje energetikos strategijoje ekologijos klausimams skiriama daug dėmesio. Deja, dar dažnai ekonominiai veiksniai užgožia ekologinius. Pvz., paties nešvariausio ir pavojingiausio aplinkai kuro - orimulsijos naudojimas Lietuvos elektrinėje aiškinamas tariamu jos pigumu. Visgi kalbant apie energetikos vystymąsi jau bandoma ne tik pažymėti, bet ir kiekybiškai įvertinti ekologines pasėkmes.

Pirmiausia aplinkosaugos reikalavimai energetikai yra apibrėžti bendroje Nacionalinėje aplinkosaugos strategijoje. Energetikos sistema privalo užtikrinti augančius energijos poreikius kartu mažindama aplinkos (atmosferos, vandenų, žemės) teršimą, laikydamasi visų tarptautinių konvencijų, ES normatyvų ir standartų.

Griežtus reikalavimus šalies energetikai kelia Tolimų tarpvalstybinių užteršto oro masių pernašų, Jungtinių Tautų Klimato kaitos konvencijos ir kiti įpareigojimai. Tai pirmiausia SO₂ , NOx emisijų į aplinką mažinimas, standarto, atitinkančio ES reikalavimus, įgyvendinimas. Emisijų normos turi atitikti geriausią aplinkosaugos patirtį bei geriausias turimas technologijas. Jau fiksuojami reikalavimai sumažinti ir CO₂ išmetimus į atmosferą.

Aplinkosaugos valdymo būdai

Ekonominės priemonės rinkos sąlygomis yra svarbiausios. Jos lanksčiausiai ir mažiausiomis sąnaudomis leidžia energetikos objektų veiklą pasukti norima linkme. Čia pagrindinį vaidmenį vaidina aplinkosaugos mokesčiai: mokesčiai už gamtos išteklius ir aplinkos taršą. Žinoma, dėl ekonomikos motyvų jie nėra adekvatūs tai žalai, kurią aplinkai daro energetikos objektai. Pažangu, kad jie jau indeksuojami.

Ekonominių metodų taikymas jokiu būdu nereiškia, kad nereikalingas administracinis valdymas. Jo reikšmė pasikeitė, bet nesumažėjo. Svarbiausios administracinio valdymo funkcijos yra aplinkos kokybės monitoringo ir kontrolės vykdymas. Jis turi užtikrinti principo “teršėjas moka” realizavimą. Administracinėmis priemonėmis įgyvendinami ir pažangūs energetikos standartai bei normos įmonėse.

Teisinės priemonės pasireiškia derinant šalies aplinkosaugos ir atitinkamus ES įstatymus. Suderinti turi būti visi aplinkosaugą reglamentuojantys aktai, standartai, normatyvai. Teisiniai aktai numato ir apibrėžia atsakomybę už aplinkosaugos įstatymų ir kitų reglamentuojančių dokumentų pažeidimus.

Pagrindinės aplinkosaugos kryptys

2. Subalansuota ir ekologiška pirminės energijos išteklių struktūra. Šalies kuro ir energijos balansas turi būti formuojamas didinant ekologiškai saugių kuro rūšių dalį, pvz., dujų panaudojimas vietoj sieringo mazuto, ekologiškai grėsmingų kuro rūšių, kaip orimulsijos, naudojimo likvidavimas ir t.t.

3. Energijos gamybos ir jos vartojimo efektyvumo didinimas bei taupymas, mažinant energijai imlios produkcijos gamybą šalies pramonės struktūroje, taikant pažangias mažaatliekines gamybos technologijas, orientuojantis į vidutines ir smulkias įmones. Mažaatliekinės technologijos mažina gamtos išteklių vartojimą, aplinkos teršimą.

4. Atsinaujinančių tradicinių - hidroenergijos ir netradicinių - vėjo, saulės, bio, žemės gelmių energijos efektyvus ir visapusiškas panaudojimas. To reikalauja ir Madrido deklaracija, kurioje numatoma Europos šalių elektros gamyboje atsinaujinančių energijos šaltinių dalį didinti iki 15%.

5. Aplinkos apsaugos ir energijos audito bei monitoringo sistemos vystymas, aplinkos kokybės užtikrinimas. Tai turi būti atliekama pradedant nuo didžiųjų elektrinių ir katilinių. Tiksli emisijų kontrolė turi užtikrinti, kad įmonės laikytųsi joms nustatytų emisijų normų, remiantis įmonių dislokavimo teritorijose duotomis sieros ir azoto junginių kritinėmis normomis.

6. Aplinkosaugos reguliavimo institutinis tobulinimas. Energetikos įmonėse būtina stiprinti aplinkosaugos tarnybų veiklą. Be ataskaitų, kurias šios tarnybos pildo įmonėse, kiekviena energetikos įmonė turėtų sudaryti aplinkosaugos veiksmų planus. Be to, svarbu tobulinti įstatyminę bazę, derinti ją su ES galiojančiais įstatymais.

7. Sistemingas energetikos objektų taršos mažinimas tobulinant kuro degimo procesą ir taikant taršos mažinimo priemones, pvz., valymo įrenginius ir pan. Aplinkosaugos mokesčiai turi skatinti taršos mažinimą. Todėl būtina tobulinti esamą mokesčių sistemą, didinti jos veiksnumą, įvesti naujus ir peržiūrėti galiojančius reikalavimus.

8. Nauji energetikos objektai turi atitikti ne tik mažiausias išlaidas, bet ir būti ekologiškai optimalūs. Todėl ekonominę analizę būtina papildyti išorinius gamybos kaštus atitinkančiu rodikliu, pvz., žala aplinkai, išreikšta pinigine verte. Kartu naujiems energetikos objektams jau turi būti taikomos ES galiojančios emisijų normos ir saugumo reikalavimai. Ateitis priklauso kokybiškoms mažaatliekėms energijos gamybos technologijoms.

G.Zemlicko nuotrauka