Kalbėjosi Vanda Lipeikaitė

Kaip pasireiškia reumatinės ligos, kokios jų atsiradimo priežastys?
       Reumatologija - tai mokslas apie judėjimo aparato ligas. Tai sąnarių, raumenų, kai kurios kaulų ligos. Reumatologijai priskiriamos ir imuninės sistemos ligos, nes jos taip pat pakenkia sąnarius, raumenis, kaulus.
       Imuninė sistema reikalinga tam, kad išlaikytų organizmo genetinį unikalumą. Jos funkcija - surasti, pažinti ir sunaikinti bet kokią genetiškai svetimą medžiagą, kuri pateko į organizmą, nesvarbu, ar tai bakterija, svetimkūnis, ar organizme gimusi vėžio ląstelė.
       Tačiau organizmas kartais padaro klaidų ir savus audinius palaiko svetimais. Tada imuninė sistema pradeda naikinti savo organizmą. Taip atsiranda ligos - sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminė sklerozė, dermatomiozitas ir kt. Žinoma apie 100 paplitusių reumatinių ligų. Neseniai mūsų kolega prof. Pranciškus Erelis parašė knygą “180 reumatinių ligų”.

Kaip šios ligos paplitusios Lietuvoje?
       Pagal statistiką, reumatinėmis ligomis serga kas 6 - 7 žmogus. Lietuvoje jomis serga apie 600 tūkst. gyventojų. Tačiau sunkiomis reumatinėmis ligomis sergančiųjų užregistruota apie 250 tūkst. Pagal sergamumą šios ligos užima 3 - 4 vietą po širdies - kraujagyslių, plaučių ir virškinimo trakto ligų.
       Lietuvoje yra 60 reumatologų, tarp jų 12 specialistų užsiima moksliniu pedagoginiu darbu, likę gydytojai - praktikai. Vienam Lietuvos reumatologui tenka apie 60 tūkst. gyventojų. Panašiai yra ir Vakarų Europos šalyse.

Reumatinės ligos sunkiai diagnozuojamos ir gydomos. Ar gydymas palengvina ligonių gyvenimą?
       Laikas ir nauji medicinos mokslo pasiekimai daro ryškią pažangą. Iki Antrojo pasaulinio karo kai kurių reumatinių ligų pasekmės prilygo vėžio pasekmėms. Štai 80 proc. sistemine vilklige sirgusių jaunų moterų mirdavo per 5 metus. Dabar apie 80 proc. tokių ligonių išgyvena bent 10 metų. Nemažai jų sulaukia ir žilos senatvės, užaugina vaikus ir anūkus.Yra daugybė ir kitų pavyzdžių, kai sergant rematinėmis ligomis, kurios anksčiau buvo mirtinos, dabar galima išgyventi ne vieną dešimtmetį, atitolinti invalidumą. Jei anksčiau 50 proc. reumatoidiniu artritu sergančių ligonių per 10 metų tapdavo invalidais, pusė iš jų negalėdavo išlipti iš lovos, tai dabar, pritaikius šiuolaikines gydymo metodikas, tokie ligoniai judrūs gali būti ilgus dešimtmečius.

Koks Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto ir kitų Lietuvos mokslininkų indėlis gydant reumatines ligas, svarbiausi mokslininkų darbai?
       Institutas dirba dviem kryptim: pirmoji - tradicinė - susiformavusi šeštajame dešimtmetyje - reumatologija, antroji - gerontologija - mokslas apie senų žmonių ligas ir jų gydymą.
       Doc. Irena Butrimienė ir jos grupė tiria reaktyviųjų artritų problemas (sąnarių uždegimus, kurie kyla kaip reakcija į lytinės sistemos, virškinimo trakto ar kvėpavimų takų infekciją). Doc. Jolanta Dadonienė įnikusi į kraujagyslių uždegimų tarptautinio lygio tyrimus. Kauno reumatologų grupė - prof. Nijolė Misiūnienė, doc. Asta Baranauskaitė, dr. Margarita Pileckytė tyrinėja kai kuriuos artritų patogenezės ir gydymo aspektus.

Kokios srities medicinos specialistas esate Jūs, Instituto direktorius?
       Visą gyvenimą dirbau reumatologijos srityje. Habilituoto daktaro disertacija skirta reumatoidinio artrito intensyviam (agresyviam) gydymui. Svarbią jo dalį sudaro “kombinuota terapija”, kai to paties ligonio gydymui skiriama keletas vaistų.

Kokie ryšiai Lietuvos reumatologus sieja su kitų valstybių atitinkamos srities specialistais?
       Turime bendras programas su Danijos, Lenkijos, Anglijos mokslininkais, dalyvaujame tarptautinėse programose, kurias organizuoja Europos ir Pasaulinė antireumatinės lygos.

Kokia Vilniaus praktinės reumatologijos seminarų nauda?
       Tai jau penktasis seminaras iš eilės, vykstantis kartą per metus. Organizatoriai - Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas bei Vilniaus universiteto reumatologijos klinika ir Lietuvos artrito fondas - kasmet stengiamės kviestis žymius mokslininkus. Šiemet Vilniuje svečiavosi Pasaulinės antireumatinės lygos prezidentas prof. Janas Dekvekeris iš Belgijos ir Amerikos reumatologų lyderis prof. Ralfas Šumacheris iš Filadelfijos. Pernai Vilniuje lankėsi 8 suomių, užpernai - 5 anglų grupės.
       Seminarai mums padeda savo reumatologinės mokyklos, kuri turi senas tradicijas, pasiekimus palyginti su kitų šalių tokių mokyklų laimėjimais. Yra sričių, kur mes esame nemažai pasiekę, tačiau kai kur turime ko pasimokyti iš kolegų.
       Šiemet Vilniaus praktinės reumatologijos seminare dalyvavo per 200 klausytojų. Mūsų supratimą apie kai kuriuos artritus gerokai praplėtė prof. R. Šumacheris. Su juo suderinom naujas metodikas sąnario skysčio tyrimų metodikas.
       Su prof. J. Dekvekeriu plačiai diskutuota apie osteoporozės - kaulų retėjimo ir ateoartrozės “kremzlės susidėvėjimo” ligas patogenezės, eigos ypatybių ir gydymo klausimais.

Gydytojai kelia savo kvalifikaciją, tam skirti įvairūs renginiai. O ar ligonis žino, kaip jam gyventi sergant sunkia reumatine liga?
       Lietuvos artrito fondas, kurio pirmininkė yra doc. I. Butrimienė, išleido nemažai brošiūrų, skirtų ligonio švietimui. Jose patariama, kaip nugalėti skausmą, kaip gyventi sergant podagra, sistemine vilklige, reumatoidiniu artritu. Iš viso pagal PHARE programą išleistos 9 brošiūros ir vienas plakatas.