Gediminas Zemlickas

Konferencijos atidarymas

Lapkričio 5 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje vyko Europos Sąjungos SOCRATES programos steigiamoji konferencija. Europos Bendrijos bendradarbiavimo švietimo srityje programa SOCRATES pradėta 1995 m. ir tęsis iki 1999 m. pabaigos. Joje dalyvauja 15 ES valstybių narių, taip pat Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas. Tai pirmoji Europos iniciatyva, apimanti visų amžiaus grupių švietimą, skatinanti nenutrūkstamą mokymąsi. Svarbi programos ypatybė – mobilumo ir mainų projektai. Pasikeitimas mokytojais ir dėstytojais, galimybė tam tikrą laiką studijuoti kuriame nors užsienio universitete, elektroninių neakivaizdinio mokymosi metodų taikymas ir švietimo administratorių jungimasis į europinius tinklus – visa tai SOCRATES programos dalis. Lietuva kartu su Latvija ir Estija į šią programą įsijungė nuo š. m. lapkričio 1 d.

Steigiamosios konferencijos tikslus glaustai apibūdino renginį vedęs švietimo ir mokslo ministras K. Platelis: kuo platesnei visuomenei, susijusiai su švietimu ir mokslu, pristatyti SOCRATES programą, nepamirštant ir jos būsimo antrojo etapo (mat Lietuva įsijungė į programą pirmojo etapo pabaigoje), susipažinti su Europos Sąjungos patirtimi – kokią naudą iš programos jau spėjo gauti anksčiau į ją įsijungusieji, pagaliau juk pravartu iš pirmųjų lūpų išgirsti apie Europos Komisijos strategiją šalių, nesančių ES, atžvilgiu.

Konferencijos darbotvarkės pirmoji dalis buvo skirta daugiau Lietuvos politikos aspektams, susijusiems su ES. Antroji dalis orientuota į pačią programą, jos etapus ir naudą, kurią iš programos sugeba gauti atskirų šalių švietimo sistemos.

ES SOCRATES programos Koordinavimo paramos fondo direktorė Jolanta Balčiūnienė ir švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis atidaro steigiamąją konferenciją

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojo A. Vidžiūno prakalbos tema – "Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą svarba". Kalbėtojas lyg ir turėjo kuo džiuginti klausytojus: bendras vidinio produkto augimas praėjusiais metais buvo 6 proc., šiemet, matyt, bus toks pat, užsienio investicijos vien per šiuos metus buvo tokio dydžio, kad galėjome džiaugtis per visus nepriklausomybės metus iki 1997 m. Mūsų šalyje infliacija žemiausia visoje Vidurio Europoje, nedarbo lygis (bent jau oficialusis) taip pat neverčia skambinti pavojaus varpais. Lietuvos įstatymai beveik atitinka ES įstatymus, o nacionalinės mažumos beveik nekelia didesnio rūpesčio

Tiesa, iš šiaip jau įdomios Seimo pirmininko pavaduotojo kalbos nelengva buvo išgliaudyti pagrindinę mintį – vis tik, kodėl Lietuvai taip svarbu integruotis į Europos Sąjungą? Užtat viską išpirko A. Vidžiūno vaizdingas aforizmas, kurio lakumą įvertino klausytojai. Viešėdamas kažkurioje Europos valstybėje A. Vidžiūnas klausėsi operos “Madam Baterflai”. Kartu buvusi europietė ponia (gaila, pavardės neįsiminiau), mąstanti asociatyviai, pastebėjo: “Lietuva šiandien kaip ir madam Baterflai – laukianti ir nesulaukianti Pinkertono laiško – pakvietimo į Briuselį”.

Šiandien iš tiesų tas laiškas ne toks, kokio laukė Lietuvos vadovai: nors Europos Komisijos pateiktose išvadose apie Lietuvos pažangą ir buvo pasakyta palankių žodžių, bet išvada nuvylė – siūlyta mūsų šalies į derybas dėl narystės ES nekviesti.

Prof. Bronislavas Bitinas ir jo parengtieji edukologijos daktarai

Ministras K. Platelis kalbėjo apie švietimo ir mokslo prioritetus. Kadangi "Mokslo Lietuva" apie tai rašė ne kartą, tai smulkiau nenagrinėsime, išskirsime tik dvi išsakytas mintis. Mažas kaimo mokyklas reikės stambinti, nes kaimo mokykloje vieno moksleivio mokymas kainuoja 50 proc. brangiau negu miesto mokykloje. Ir antra: nors kai kurios aukštesniosios mokyklos ir susilaukia kritikos, bet šių mokyklų absolventai gyvenime įsitvirtina ne blogiau už baigusius aukštąsias mokyklas.

Savivaldybių asociacijos viceprezidento J. Šakinio, pakeitusio negalėjusį atvykti savivaldybių merų asociacijos prezidentą R. Paksą, kalbos tema: “Savivaldybė ir švietimas: problemos ir jų sprendimas”. Plojimais salėje susirinkusieji pritarė Vilniaus universiteto rektoriaus R. Pavilionio replikai iš vietos. Rektorius kreipėsi į salėje esančius Seimo narius ir pirmiausia į Seimo pirmininko pavaduotoją: norint, kad Lietuva kada nors būtų pakviesta deryboms į ES, reikia iš esmės pakeisti aukštųjų ir vidurinių mokyklų kolegijų ir visos švietimo sistemos finansavimą Lietuvoje – bent vieną kartą padaryti gerą darbą ir radikaliai keisti švietimo sistemos finansavimą…

Į akis krito tai, kad nė vienas mūsų šalies kalbėtojas neminėjo to fakto, kad Lietuva į SOCRATES programą įsitraukia ne tuščiomis. Mūsų aukštosios mokyklos jau keleri metai dalyvauja TEMPUS programoje, be to, kaip PHARE programos dalis, plėtojamas profesinis mokymas. Dalyvavimas šiose programose mūsų žmones išmokė labai daug ko. Juk prieš kelerius metus jie nemokėjo net paraiškos dalyvauti tarptautinėse programose užpildyti. Konferencija ir buvo ta vieta, kur puikiausiai tiko prisiminti, kas viso to mūsų universitetų žmones išmokė.

Mūsų valdžios vyrai apie tai jau buvo spėję pamiršti, o priminė sveikinimo kalboje Europos Komisijos atstovė Alenka Kempl (XXII Generalinis direktoratas: švietimas, profesinis mokymas ir jaunimas). Ji pabrėžė, kad SOCRATES programą sudaro trys dalys: “Erasmus”, skirta aukštosioms studijoms (dalyvauja 1,5 tūkst. universitetų), “Comenius”, kuri skirta mokykliniam ugdymui (pradedant nuo darželio ir baigiant bendrojo lavinimo, techninio profilio mokyklomis bei čigonų ir kitų migrantų vaikų ugdymu), ir “Lingua”, remianti kalbų mokymąsi.

SOCRATES “Erasmus” programos vadovė Jolanta Vaičiūnaitė

Austrijos SOCRATES programos nacionalinės agentūros atstovas profesorius magistras F. Wittih papasakojo, kaip ši programa jau pusketvirtų metų plėtojama jo šalyje. Švedijos Europos švietimo programų agentūros padalinio vadovas B. Bucht pasidalijo mintimis apie šios veiklos patirtį savo šalyje. SOCRATES "Erasmus" programos vadovė J. Vaičiūnaitė kalbėjo apie tarptautinį bendradarbiavimą, kaip Lietuvos paradigmų kaitos prielaidą.

Renginį vainikavo M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivių, kurių dauguma buvo tarptautinių konkursų laureatai ir diplomantai, bei Lietuvos muzikos akademijos simfoninio orkestro koncertas.

Autoriaus nuotraukos