Prasmingais darbais turtingas spalis

Julius Norkevičius

Ne taip paprasta pasakyti, koks praėjusio mėnesio renginys, įvykis reikšmingiausias Vilniaus Gedimino technikos universitetui. Julius Christauskas, Eugenijus Stupakas, Mindaugas Leonavičius lankėsi Lenkijoje ir skaitė pranešimus įvairiose tarptautinėse konferencijose, seminaruose tiltų bei jiems priklausomų objektų stiprinimo, priežiūros, skaičiuojamosios mechanikos, medžiagos plokščių su koncentratoriais atsparumo irimui ir deformavimui bei kitais aktualiais statybos mokslo klausimais. Medžiagų atsparumo katedros docentas Mindaugas Leonavičius dalyvavo ir Stokholmo Karališkojo technologijos instituto organizuotame seminare, kuriame buvo aptariami konstrukcijų atsparumo tyrimo klausimai.

Lenkijoje lankėsi mokslo prorektorius prof. habil. dr. Rimantas Kačianauskas, prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas, doc. dr. Petras Čyras ir su Varšuvos Centrinio darbų saugos institutu pasirašė sutartį, kuri numato bendrą mokslinę tiriamąją, studijų veiklą darbų saugos klausimais. Kitaip sakant, bus keičiamasi specialistų rengimo patirtimi, organizuojamos stažuotės, bendros konferencijos, seminarai, vykdomi bendri moksliniai techniniai projektai. Numatyta ir bendra leidybinė veikla. Sutartis atveria naujas galimybes biomechanikos, akustikos srities VGTU mokslininkams. Ir pirmiausia pasinaudoti Varšuvos Centrinio darbų saugos instituto laboratorijomis.

VGTU Nepertraukiamo mokymo centro direktorius Pranas Kuisys, atsižvelgdamas į įmonių vadovų pageidavimą, organizavo išvyką - stažuotę į Australiją, kurios tikslas buvo susipažinti su Australijos miestų komunalinio ūkio tvarkymo ir statybos patirtimi, ištirti galimybes įmonių verslo projektams finansuoti. Grupėje buvo dešimt statybos bendrovių vadovų, devyni miestų ūkį tvarkančių organizacijų atstovai ir pieninės direktorius.

Beveik kas savaitę vyko mokslinės praktinės konferencijos, kurias organizavo universiteto fakultetai, katedros. Mokslininkus ir gamybininkus dalykiniam pokalbiui kvietė Poligrafinių mašinų katedra, Mechanikos fakultetas, kiti universiteto padaliniai.

Tačiau bene reikšmingiausia buvo dviejų dienų pirmoji jaunųjų mokslininkų konferencija “Lietuva be mokslo - Lietuva be ateities”. Universiteto rektoriaus LMA nario korespondento prof. habil. dr. Edmundo Kazimiero Zavadsko gražią iniciatyvą įgyvendino prof. habil. dr. Audvydas Staškevičius, ant kurio pečių gulė visi konferencijos organizaciniai rūpesčiai. Plenariniame, technologijos, fizinių, socialinių ir humanitarinių mokslų sričių posėdžiuose bakalaurai, magistrantai, magistrai ir doktorantai perskaitė beveik šimtą pranešimų, kuriuose apibendrino savo tyrimų rezultatus. Jaunųjų mokslininkų konferencija numatoma organizuoti kasmet. Tad jaunieji mokslininkai galės iš anksto planuoti ir rengti pranešimus, straipsnius į konferencijos leidinius.


Prie atidengtos prof. K. Antanavičiaus
atminimo lentos
Gražiai ir prasmingai veiklos penkmetį paminėjo Verslo vadybos fakultetas. Prisimintos vadybos pradininko Lietuvoje Vytauto Andriaus Graičiūno šimtosios metinės. Vyko jo vardu pavadintos auditorijos "įšventinimo" iškilmės. Nepamirštas ir buvęs universiteto profesorius Kazimieras Antanavičius. Universiteto Tarybos, Rektorato nutarimu įsteigta Kazimiero Antanavičiaus stipendija. Pirmosios ją gavo Verslo vadybos fakulteto pagrindinių studijų studentės Nerita Baltrėnaitė, Julija Dičenskaja, Irina Devetjarova bei antro kurso magistrantė Jurga Tumosaitė.

Neliko nepastebėtas ir universiteto savaitraščio “Inžinerija” veiklos dvidešimtpenkmetis. Išplėstinio redkolegijos posėdžio dalyviai pasodino pirmuosius ąžuoliukus būsimojoje “Inžinerijos” giraitėje.

Reikšmingu įvykiu laikoma ir išvyka į Rygą, kur vyko Baltijos šalių (Talino, Rygos, VGTU ir KTU) ir Švedijos Lundo, Linčiopingo techniškųjų universitetų bei Stokholmo Karališkojo technologijos instituto įkurto konsorciumo “BALTECH” statuto pasirašymas. Šis dokumentas suteiks konsorciumo dalyviams teisinį pagrindą, juridiškai įteisins jų bendradarbiavimą bei leis sukurti struktūras konsorciumo veiklai organizuoti.

Tačiau visus spalio mėnesio darbus gražiai, prasmingai apibendrina Vilniaus Gedimino technikos universiteto kompiuterizacijos projekto pristatymas. Pagal šį projektą universitetas įsigijo galingą daugiaprocesorinį lygiagrečios architektūros centrinį kompiuterį RS/6000 SP, keliasdešimt darbo stočių ir tinklo kompiuterių, stambų programų paketą. RS/6000 SP kompiuteris įjungtas į bendrą Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tinklą “LITNET”. Centrinis kompiuteris yra skirtas sudėtingiems skaičiavimams, inžineriniams uždaviniams spręsti. Juo galės naudotis ne tik VGTU mokslininkai.

Greta RS/6000 SP įrengta RISC architektūros darbo stočių IBM RS/6000 43P-140 klasė, skirta magistrantų ir doktorantų studijoms. Mechanikos ir Elektronikos fakultetuose dirba RISC serveriai IBM RS/6000 43P-240. Kiti fakultetai naudojasi RISC darbo stotimis bei tinkliniais kompiuteriais, kurie Ethemet tinklu gali būti jungiami su bet kurio RS/6000 tipo kompiuteriu.


Gedimino universiteto kompiuterizacijos
projekto pristatyme dalyvavo
Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius
Siekiant efektyviau panaudoti naujos kompiuterinės bei programinės įrangos galimybes, patobulintas universiteto kompiuterių tinklas, kuris leis vienu metu perduoti duomenis, garso ir vaizdo signalus.

Pristatant universiteto kompiuterizacijos projektą dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, VGTU Garbės daktaras Gediminas Vagnorius, "IBM LIETUVA" generalinis direktorius Valdas Monkus, UAB "Sekasoft" generalinis direktorius Evaldas Kulbokas, kiti garbūs svečiai, informatikos srities mokslininkai.


Alekso Jauniaus nuotraukos