Koks skirtumas tarp 1992 m. ir 1998 m. mokslinių straipsnių sąrašų? 1992 m. kovo 31 d. “Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendrieji nuostatai” skelbia, kad habilituoto daktaro laipsnis suteikiamas daktarams, “paskelbusiems reikšmingų mokslo darbų prestižiniuose Lietuvos ir užsienio arba tarptautiniuose žurnaluose bei mokslo leidiniuose”. O dabar dalis Lietuvos TSR net ir tokiuose žurnaluose, kaip “Medicina” (“Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai”), KMA straipsnių rinkiniai ir pan., kuriuose atspausdinti darbai dar ir šiandien atitinka mokslo straipsniams keliamus reikalavimus: buvo recenzuojami, reziumė anglų kalba, bibliografija ir t.t., atspausdintų straipsnių šiandien jau netinkami. Vadinasi, 1992 m. habilituotas daktaras šiandien gali neturėti nė vieno mokslinio straipsnio. Jis gali būti plikas mokslo lauke, o 1998 m. habilituotas daktaras irgi stipriai apipešiotas.

Būtų suprantama, jei tai taikoma daktaro disertacijai (daktaro disertacijai šis įsakymas bus taikomas tik nuo 2000 m.), nes ją doktorantai parengia maždaug per 3 – 4 metus. O habilitacinis darbas rengiamas 10 – 20 metų. Taigi mūsų Mokslo ir studijų departamentas elgiasi panašiai kaip neseniai darė mūsų Seimas, priimdamas įsakymus atbuline data. Jeigu mokslininkas turėjo iki 1998 m. gegužės mėn. (gal iki 1997 m. lapkričio 10 d.) pripažintų straipsnių, tai turi būti pripažįstami ne tik Lietuvos TSR, bet ir užsienio tuo metu pripažintuose leidiniuose, pvz., įvairių institutų “Trudy” (rus.), konferencijų “Materialy” (rus.) ir t.t., atspausdinti straipsniai. Dabar mokslininkas habilitacijai turi pateikti straipsnius, kuriuos reglamentuoja 1992 ir 1998 m. įsakymai, vadinasi, iki šių įsakymų atspausdintiems straipsniams Mokslo ir studijų departamentas pritaiko politinį statusą. Argi tai realu? 1998 m. gegužės 1 d. įsakymu tai jau vykdoma. O gal po metų ar dvejų vėl išleis naują instrukciją, sudarys naują mokslinių žurnalų sąrašą, o mokslininkai ir vėl suks galvas, kaip pavyti tuos 8 ar 15 reglamentuojančių straipsnių, ar laukti, kol iš viso nebus habilitacijos?

Labai neaiškus monografiją parašiusių mokslininkų statusas. Ginant habilitacinį darbą reikia pateikti habilitacinį mokslinį darbą, jo santrauką (lietuvių ir anglų kalbomis) ir 15 mokslinių straipsnių. Parašius monografiją, reikia pateikti taip pat pačią monografiją, santrauką (tačiau lietuvių ir anglų kalbomis) ir jau tik 8 mokslinius straipsnius, nes monografija prilyginama tik 7 moksliniams straipsniams.

Habilitaciniame darbe apibendrinama ir išsprendžiama svarbi mokslo problema, todėl net tarybinis VAKas reikalavo, kad gynimui pateikto darbo pagrindiniai teiginiai būtų paskelbti atskira monografija arba straipsniais (Lietuvos tarybinė enciklopedija, 3 t., 110 p.). Ar pateiktą monografiją dar reikia paremti straipsniais? O gal komiteto nariams labai nuobodu skaityti monografijas? Gal geriau skaityti santraukas?

Reikia dar atkreipti dėmesį į tai, kad nenurodytas monografijos tiražas leidžia mokslinėms komisijoms piknaudžiauti. Juk dabar svarbu ne tiražas, o turinys. Užsienyje autorius parduoda teises leidyklai, o ši leidžia tiek, kiek jai ekonomiškai apsimoka. Mūsų leidyklos dar neperka ir autorius turi pats ieškoti lėšų ir ją išleisti. Todėl turėtų būti numatytas pats minimaliausias tiražas, o ne teiginys – platinamas per knygynus (labai apibrėžtai). Atsižvelkime į tą laiką, kuriuo gyvename.

Tai tik dalis minčių, dėl kurių nuolat diskutuoja mokslininkai. Tačiau labai retai jos pasiekia Mokslo ir studijų departamentą, kuris nenori nei matyti, nei girdėti gyvenimo tiesų.