Roma Mokolaitė |
|
Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija pritarė naujai matematikos ir istorijos brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkai. Abiturientai galės pasirinkti, kurios rūšies valstybinį ar mokyklinį šių dalykų egzaminą norės laikyti, nepaisant pagal kurį lygį A, B ar S jie mokosi mokykloje. Pagal pasirinktą specialybę stojantiems į aukštąsias mokyklas valstybinius konkursinius šių dalykų brandos egzaminus sudaromos sąlygos išlaikyti anksčiau. Valstybinio egzamino užduotis atitiks A lygio mokymo programą. Matematikos egzaminas kitais metais bus laikomas balandžio 17 d., istorijos - 24 d., šeštadieniais, egzaminų centruose, kai laisvos aukštųjų mokyklų auditorijos. Egzaminų centrai bus įkuriami mažesniuose miestuose esančiose aukštosiose, aukštesniosiose arba bendrojo lavinimo mokyklose. Egzaminų komisijas sudarys bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai ir aukštųjų mokyklų dėstytojai. Arba visas egzaminas, arba tik jo dalis bus laikoma raštu.Darbai bus koduojami. Juos centralizuotai pagal detalias vertinimo instrukcijas vertins Vertinimo komisijos Vilniuje, Egzaminų centre. Egzaminų rezultatai bus paskelbti maždaug po mėnesio, iki gegužės 25 d., abiturientams dar esant savo mokyklose. Valstybinio egzamino patenkinami pažymiai 10, 9, 8, 7, 6, 5, 4 analogiškai atitinka vertinimo balus. Teigiamas įvertinimas 4, geriausias įvertinimas 10. Šio egzamino pažymys patvirtins abituriento brandą pagal dalyko mokymo standartus, jis tiks stojant į kelis universitetus. Moksleiviams nereikės tiek daug vargti kaip anksčiau. Taip pat tai patogu ir dėl to, kad nereikės šių egzaminų laikyti du kartus. Nepasirinkęs valstybinio egzamino, galės laikyti mokyklinį šių dalykų egzaminą.Valstybinio egzamino tikslas pateikti aukštosioms mokykloms informaciją apie moksleivio žinias ir gebėjimus, juos palyginti.
Jei moksleiviai kurio nors egzamino nustatytu laiku laikyti negalės dėl ligos ar artimųjų mirties, jį perlaikyti galės gegužės mėnesį. Neišlaikę valstybinio egzamino, laikys to mokomojo dalyko mokyklinį egzaminą birželio mėnesį. Parodžiusieji pakankamas žinias ir gebėjimus pagal mokyklinio egzamino reikalavimus, bus įvertinti patenkinamai, ir birželio mėnesį mokyklinio egzamino jiems laikyti nereikės. Šių egzaminų užduotys atitiks B lygio mokymo programą, jos lengvesnės už minėtų valstybinių egzaminų užduotis. Laikant mokyklinius egzaminus, moksleiviai nėra palyginami, jų kriteriniai vertinimai parodo, kad moksleivis pasiekė atitinkamą brandą. Mokyklinius egzaminus vertins abituriento mokyklos mokytojai: patenkinamai, gerai, labai gerai.
Nustatytus valstybinius brandos egzaminus laikys tik 1999 m. laidos abiturientai. Stojant į valstybines aukštąsias mokyklas vidurinį mokslą baigusiems ankstesniais metais bus taikomos kitos stojimo kvotos.
Kol kas nauja tik matematikos ir istorijos stojamųjų egzaminų tvarka, ji pernai išbandyta Panevėžio apskrityje. Kitais metais tikriausiai bus nustatyta ir kai kurių kitų dalykų stojimo tvarka.
Švietimo ir mokslo ministerija tikisi, kad naująją stojimo į valstybines aukštąsias mokyklas tvarką pripažins visos aukštosios mokyklos.
Ateity nustatytos tvarkos laikytis bus privaloma pagal priimtus nutarimus. Valstybinei aukštajai mokyklai nesilaikant bendrųjų priėmimo į ją sąlygų, bus taikomos finansinės sankcijos.
Studijų skyriaus duomenimis, šiemet į aukštąsias mokyklas įstojo valstybės finansuojami 17205 studentai. Mokančių už mokslą savo lėšomis 5712. Iš viso į aukštąsias mokyklas buvo paduota 73210 stojančiųjų prašymų. Ateity numatoma skatinti ir sudaryti sąlygas, kad Lietuvoje aukštąjį mokslą galėtų įgyti daugiau žmonių. Palyginus besimokančiųjų skaičių Europos universitetuose, galima daryti išvadą, kad Lietuvoje nėra labai gerų sąlygų siekti aukštojo mokslo. Akivaizdžiai matyti, kad studentų skaičius mūsų valstybinėse aukštosiose mokyklose didėjo lėčiau negu Europos universitetuose. Mažiausiai studentų mūsų šalies universitetuose mokėsi 1994/95 mokslo m. 53 968. Šiais mokslo metais mokosi 71 370 studentų, beveik tiek, kiek mokėsi 1980/81 mokslo metais. Daugėjo studentų ir mokančiųjų už mokslą. Žinodami, kad valstybės skiriamų lėšų aukštųjų mokyklų poreikiams tenkinti toli gražu neužtenka, galime daryti išvadą, kad mokančiųjų už mokslą pinigai aukštosioms mokykloms yra nemaža parama, todėl šios paramos aukštosios mokyklos ir nenori atsisakyti. Mokslo ir studijų departamento Studijų skyriaus vedėjas R. Vaitkus sako, kad paskaičiavus universitetuose vienam dėstytojui tenka apie 10 studentų. Manoma, kad dėstytojui, bent 30 proc. studentų galėtų būti daugiau studentų. Mokslo ir studijų departamentas siūlo kitais metais nemokančių už mokslą studentų priimti 1,5 karto daugiau. |