Dėl mokslo ir studijų būklės
Roma Mokolaitė
Susirinkime dalyvavo švietimo ir mokslo viceministras prof. habil. dr. R. Sližys, Lietuvos studijų ir mokslo institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencijos prezidentas habil. dr. B. Kaulakys, Valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos pirmininkas dr. R. Pakalnis, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos prezidentas prof. habil. dr. J. Antanavičius, Mokslininkų sąjungos pirmininkas dr. V. Gontis, kiti Lietuvos aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslo institutų senatų ir tarybų pirmininkai, aukštųjų mokyklų rektoriai ir valstybinių mokslo institutų direktoriai, taip pat buvo kviesti mokslo ir studijų klausimus kuruojantys Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės atstovai.
Švietimo ir mokslo viceministras R. Sližys pasakojo, kaip kitais metais valstybė ketina mokslininkus ir mokslo bei studijų institucijas remti finansiškai: tikriausiai joms finansuoti bus paskirta nuo viso valstybės biudžeto 7,5 proc. Tai nėra daug, bet daugiau nei pernai (pernai buvo 7,2 proc.). Iki šiol beveik 80 proc. valstybės skiriamų lėšų minėtos institucijos turėjo skirti mokesčiams ir darbuotojų atlyginimams išmokėti. Kitais metais bus mėginama lėšas paskirstyti labiau atsižvelgiant į mokslo ir mokymo lygį.
 Prof. A. Janulaitis, kaip ir anksčiau, pritaria tik tarptautinėje praktikoje įprastiems mokslo vertinimo kriterijams |
Aukštesnėms valdžios įstaigoms neretai trūksta informacijos apie mokslo institucijų veiklą, kuo jos užsiima, kartais net atrodo, kad svarbesnė informacija nuslepiama, - sakė viceministras. Tokiais atvejais negalima atsižvelgti ir į pageidavimus. Naujoviškos įrangos įsigyti šioms institucijoms kitiems metams žadama. Pernai šiems metams skyrė maždaug 7 8 mln. Lt ir iš kitų šaltinių. Palyginti tai nedidelės lėšos.
Užsiminta ir apie kitais metais numatytą didinti studentų skaičių. Šios mokslininkų ir mokslo finansinės padėties prognozės kitiems metams ir kuklūs pažadai klausytojus ne itin džiugino. Papriekaištavo ir Mokslininkų sąjungos pirmininkas V. Gontis: |
R. Pakalnis sakė: Jūs nesate įstaigų direktoriai, neturite kėdžių, kurias bijotute prarasti, tačiau esate mokslo bendruomenių išrinkti ir įpareigoti ginti jų interesus. Rašom daug knygų, metodikų, tačiau vargu ar bus kam skelbti mokslo naujoves, rašyti mokslo knygas po 5 erių metų, nes mokslininkų mažėja kiekvienais metais. Botanikos institute, kuriam vadovauja R. Pakalnis, dirba 100 mokslo daktarų, rengiami 36 doktorantai. Tik pastaruosius rengia pats institutas, tam naudojamos sutaupytos lėšos. Bet kitos išeities Botanikos institutas neturi, nes mokslininkų pamainą ugdyti reikia.
Pagal oficialius duomenis 1995 - 1997 m. Lietuvos mokslo ir studijų institucijose mokslo daktarų sumažėjo 9 proc. (per pastarąjį penkmetį parengiama 2 kartus mažiau mokslo daktarų), habilituotų mokslo daktarų 19 proc.
 Habil. dr. R. Kaulakys |
Kaip pastebėjo B. Kaulakys, jaunus mokslininkus atbaido neaiški ir vargana mokslo ir mokslo institucijų padėtis. Pranešėjas ekspertų komisijoms linkėjo mažiau laiko skirti mokslo institucijoms tikrinti, daugiau rūpintis, kaip paremti mokslininkus, gerinti studijų programas, kurios neretai dubliuojamos, atkreipti dėmesį ir deramiau vertinti rengiančių magistrantus ir doktorantus, taip pat laboratorijose mokančių jaunimą mokslininkų darbą. |
Lietuvos mokslo ir studijų bendruomenė, prašydama aukščiausius valdžios atstovus atsižvelgti į mokslo ir studijų padėtį, kreipimesi išdėstė pasiūlymus ir rūpesčius dėl mokslo ir studijų būklės bei perspektyvos, teigdama, jog pagal "mokslui skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį Lietuva, deja, yra paskutiniame Europos valstybių trejetuke.
Visa tai kelia grėsmę, kad netrukus išaiškės, jog Lietuva ir šiuo atžvilgiu nėra pasiruošusi partneriškam bendradarbiavimui su pasaulio valstybėmis kuriant informacinę visuomenę.
Pridėtoje pažymoje atkreipiamas dėmesys, kad vien moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai kitos valstybės išleidžia daug daugiau lėšų pagal bendrąjį vidaus produktą Vokietija 2,5 proc., Suomija 2,8 proc., Švedija net 3,6 proc., Lietuva 1,12 proc.
Mokslininkai siūlo, kad būtų įkurtas Mokslo rėmimo fondas. Į jį galėtų būti atskaitoma tam tikra akcizų dalis, arba dalis privatizavimo fondo lėšų. Taip pat teigiama, kad Mokslo rėmimo fondo funkcijas galbūt galėtų vykdyti Valstybinis mokslo ir studijų fondas.
Su susirinkime priimtu dokumentu (kreipimusi) galima susipažinti "Internete": http://http://lms.pfi.lt/ML/disk/senat_par.html/
 Vytauto Didžiojo universiteto senato pirmininkas prof. habil. dr. R. Juknys šiame pasitarime išrinktas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencijos viceprezidentu |
Posėdyje buvo aptarti ir kiti mokslininkų bendruomenei rūpimi klausimai. Piktintasi, kad skirtingo lygio mokslo institucijos vertinamos vienodai: turėtų būti atsižvelgiama į aprūpinimo finansais ir mokslo įranga skirtybes, mokslo lygį, potencialą, ir profilį. Vienos iš jų galinčios rašyti monografijas, kitos rodyti apčiuopiamus mokslo rezultatus. Be to, vienodai negali būti vertinami humanitariniai ir gamtos mokslai. Neturinčių gilesnės darbo patirties kai kurių Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių taip pat negalima matuoti tais pačiais kriterijais. Mokslininkai pagyvėjo paminėjus rengiamą naują mokslo laipsnių teikimo tvarką. |
Tikėtina, kad svarstant Seime Mokslo tarybos nuostatų projektą į mokslininkų pageidavimus išlaikyti tarybos savivaldą ir ją sudaryti laikantis rinkimų principo tikriausiai bus atsižvelgta. Nariai bus renkami laikantis nuoseklumo principo. Šiuo metu taryboje dirbančių šešiolikos narių kadencija nėra pasibaigusi. Jau 1999 m. rudenį dar 8 narių kadencija baigsis ir bus paskelbti rinkimai. Po dvejų metų baigsis kitų 8 narių kadencija. Nuo tol tarybos nariai bus renkami pagal naujųjų nuostatų tvarką.
Gedimino Zemlicko nuotraukos