1958­1964 m. daug dėmesio skiriama žemės gelmių tyrimams. Jų duomenis “Geografijos metraštyje” skelbė geografai bei geologai (ir mokymosi, ir mokslinio darbo metu tuomet buvo labai populiari geologų ir geografų integracija).

1958­1964 m. daugiausia geografinių tyrimų buvo atlikta naudojantis dinaminės geomorfologijos metodais. Toliau eina tradicinės geografijos mokslo sritys hidrologija ir paleogeografija. Nemažai mokslinių straipsnių yra parašyta naudojantis kompleksinių gamtinių geografinių tyrimų metodologija. Gana populiarios “Geografijos metraštyje” tradicinės geologijos mokslo sritys: kvartero geologija, litologija, išteklių geologija. Geologijos ir geografijos instituto administracinis pertvarkymas 1963 m. tiesiogiai palietė ir “Geografijos metraščio” leidybą. Porą metų (1965­1966) šis leidinys visai nebuvo spausdinamas, o 1967 m. vėl pasirodė, tik gerokai sumažėjęs. Nuo 1968 m. smarkiai krito ir “Geografijos metraščio” tiražas (nuo 800 iki 600 egz.), kuris toks išliko net iki 1991 m. (XXVII tomas).

Atnaujintas VIII tomas (1967 m., redaktorius ­ S. Tarvydas) buvo pavadintas “Lietuvos TSR landšaftai”. Šiame tome apie lyguminio kraštovaizdžio sausuminių facijų tyrimą rašė A. Basalykas, miško landšaftus ­ G. Pauliukevičius, naujų landšaftų formavimąsi Nemuno deltoje ­ M. Beconis, Lietuvos TSR landšaftinius draustinius ­ A. Stanaitis. Be to, tome buvo paliesti istorinės geografijos (S. Tarvydas), karsto proceso tyrimų (E. Vodzinskas) ir kai kurie kiti klausimai.

Dr. Antanas Mikalauskas geomorfologinėje ekspedicijoje Neries slėnyje Nuotr. iš Geogr. in-to archyvo

IX tome (1968 m., red. S. Tarvydas), pavadintame "Pietų Pabaltijo reljefo sandara ir raida", daugiausia aprašomi reljefo tyrimai (Č. Kudaba, M. Mikutienė, V. Minkevičius, A. Mikalauskas ir kt.), tačiau yra ir kitokio pobūdžio straipsnių: D. Galvydytė aptaria Lietuvos dirvožemio kultūrinimo problemas, V. Klimavičienė aprašo kvartero smėlių mineraloginę sudėtį, G. Pauliukevičius nagrinėja landšaftų geocheminius parametrus, A. Endzinas aptaria geležies gamybos klausimus ir t.t. X tome (1969 m., red. S. Tarvydas), skirtame Pietų Pabaltijo hidroklimato išteklių, racionalaus jų panaudojimo ir apsaugos problemoms, savo hidrologinių tyrimų medžiagą skelbė A. Barisas, A. Rainys, V. Kirlys ir kt., klimatologinius tyrimus aprašo K. Kaušyla, B. Kavaliauskas ir kt.

Be hidrologinių ir klimatologinių, buvo aptariami paleogeografiniai, biogeografiniai, geologiniai klausimai. Savo požiūrį į geografinės aplinkos tyrimų bendruosius teorinius principus išdėstė prof. A. Basalykas.

Nors dauguma geografinių tyrimų Lietuvoje buvo nukreipta gamtinės geografijos problemoms spręsti, dalis geografų ir kitų sričių tyrinėtojų neretai gilinosi ir į gyventojų bei ūkio geografijos klausimus. Jų mokslinio tyrimo rezultatams paskirtas XI “Geografijos metraščio” tomas (1971 m., red. S.Tarvydas), pavadintas “Lietuvos TSR gyventojai ir darbo jėgos ištekliai”. Šiame tome savo tyrimų duomenis skelbė V. Brazauskas, E. Čiuplytė, A. Gulbinskas, V. Januškevičius, A. Morkevičius, O. Miliūnienė, M. Kadžiulis, A. Skupeika, E. Stankūnienė, A. Stanaitis, S. Vaitekūnas ir kt. Apie istorinės geografijos uždavinius rašė S. Tarvydas.

XII “Metraščio” tomas (1973 m., red. S. Tarvydas) vadinosi “Kvartero dariniai ir reljefo raida Pietų Pabaltijo teritorijoje” ir buvo pašvęstas kvartero geologijai ir geomorfologijai. Iš tyrinėtojų geografų šiame tome daugiausia mokslinės medžiagos paskelbė A. Mikalauskas, iš geologų ­ A. Gaigalas. Pirmą kartą “Geografijos metraštyje” buvo detaliai aprašoma ne tik sausumos, bet ir Baltijos jūros dugno geologinė sąranga.

XIII tomo “Lietuvos TSR geografinės aplinkos raida” (1974 m., red. V. Minkevičius) 28 mokslinių straipsnių tematika yra įvairesnė nei ankstesniuose tomuose. Apžvelgiama ir antropogeno darinių, ir ežerų, ir Baltijos jūros raida, klasifikuojamos žemyninės kopos, aptariami bangų transformacijos ypatumai priekrantėje.

XIV tomas (1976 m., red. Č. Kudaba) buvo paskirtas geografijos istorijos ir istorinės geografijos klausimams. Pirmajame tomo straipsnyje geografijos tyrimo objektų sampratą, geografijos mokslo funkcijas ir tolesnės raidos kryptis aptaria A. Basalykas. Kituose geografijos tyrimų istorijai skirtuose straipsniuose apžvelgiama rekreacinės geografijos (P. Kavaliauskas), Baltijos pajūrio tyrimų (Z. Janukonis), devono stratigrafijos (S. Žeiba), aukštojo miškininkystės mokslo (S. Karčiauskas) raida Lietuvoje. Kai kuriuose straipsniuose aptariamas žymių mokslininkų indėlis į mokslus apie Žemę.

Istorinės geografijos klausimus XIV tome gvildeno V. Brazauskas, E. Červinskas, A. Endzinas ir kt. Tome yra ir straipsnių apie kitas geografijos mokslo sritis.

Beveik pusė “Geografijos metraščio” XV tomo (1977 m., red. M. Gudonytė) buvo skirta Čepkelių raisto ir jo apylinkių geografinių tyrimų rezultatams paskelbti (10 mokslinių straipsnių). Likusioje tomo “Lietuvos TSR gamtinių sąlygų ir resursų ekonominis įvertinimas” dalyje yra straipsnių iš išteklių geologijos, gyventojų ir ūkio geografijos bei kitų sričių.

Net du “Metraščio“ tomai (XVI ir XVII) dienos šviesą išvydo 1979 m. Pirmasis iš jų (red. R. Kunskas) buvo skirtas kvartero paleogeografijos, antrasis (red. A. Basalykas) ­ kraštotvarkos ir gamtos apsaugos klausimams. XVI tome pirmą kartą daug dėmesio skiriama aktualiems mokslinės terminologijos klausimams (K. Brundza ir E. Vodzinskas).

XVII tomo pradžioje randame fundamentalų A. Basalyko straipsnį. Šį kartą jis yra skirtas kraštotvarkos uždaviniams nubrėžti. Apie kraštotvarkos tobulinimo problemas XVII tome rašo T. Bumblauskis, antropogeninės veiklos įtaką kraštovaizdžio estetiškumui ­ G. Ardzijauskas, Lietuvos kraštovaizdžio pokyčius pokario metais ­ J. Milius. Kraštotvarkos ir gamtosaugos problemos vienu ar kitu aspektu yra paliečiamos įvairiais metodais nagrinėjant daugelį tyrimo objektų: ežerus, upes, karstinį regioną, Baltijos jūros pakrantę ir priekrantę ir kt.

1965­1979 m. kaip ir anksčiau daugiausia “Geografijos metraštyje” aprašomų geografinių tyrimų (23%) buvo skirta sausumos vandenims pažinti (9,5% pelkėms, 9% ežerams, 4,5% upėms). Tokių straipsnių yra beveik visuose “Metraščio” tomuose, nors dažnai jų pavadinimai to ir neatspindi. Antrojo periodo metu labai sustiprėjo landšafto, kaip daugiakomponentės, tačiau vientisos sistemos tyrimai.

XVIII “Geografijos metraščio” tomas (1980 m., red. M. Vasiliauskienė) buvo pavadintas “Vandens resursai ir jų apsauga”. Pirmajame šio tomo straipsnyje A. Garunkštis, M. Vasiliauskienė ir E. Žukaitė aprašo 1979 m. mirusio žymaus geografo Vaclovo Chomskio mokslinę­pedagoginę veiklą. Didelę savo gyvenimo ir įvairiapusės mokslinės veiklos dalį šis žymus Lietuvos mokslininkas paskyrė Lietuvos ežerų tyrimams. Ežerotyros klausimai aptariami ir daugelyje “Geografijos metraščio” XVIII tomo straipsnių. Be to, tome spausdinamų straipsnių autoriai nagrinėja upėtyros (A. Barisas, J. Jablonskis ir kt.), hidrogeologijos (V. Juodkazis, V. Čepulytė ir kt.), bendrosios hidrologijos (J. Burneikis) ir kitus klausimus.

Ypač didelio skaitytojų dėmesio sulaukusiame XIX tome (1981 m., red. A. Basalykas ir N. Eitmanavičienė) “Geografijos mokslo pasiekimai Tarybų Lietuvoje” antrą kartą per “Geografijos metraščio” leidimo laikotarpį (pirmą kartą ­ I­II tomuose) buvo pabandyta apžvelgti geografijos tyrimų istoriją. 35 moksliniuose straipsniuose apibūdinama daugelio geografijos mokslo sričių raida: nuo struktūrinės geomorfologijos iki istorinės geografijos ir geografiškosios toponimikos.

XX “Geografijos metraščio” tomas (1982 m., red. A. Mikalauskas) buvo skirtas dabartinių geomorfologinių procesų tyrimams. Tome galima rasti A. Basalyko, A. Račinsko, R. Žaromskio, A. Gaigalo, R. Kunsko, V. Minkevičiaus ir daugelio kitų tyrinėtojų publikacijas.

XXI tomas (1984 m., red. A. Basalykas ir J. Tamošaitis) buvo pašvęstas XXV Tarptautiniam geografų kongresui. Jame atspausdintuose 29 straipsniuose stengtasi atspindėti kuo visapusiškesnį to meto geografinių tyrimų Lietuvoje spektrą.