Arvydas Genys

O štai kuo iškilūs Panemunio dvasininkai (ir persekioti, ir pamiršti) sužinosite iš šios istoriografinės studijos.

Kun. Vincentas Norkus su pavasarininkais 1933 m.

Panemunio parapija - lygumų kraštas. Tad toliau ir aiškiau matyti Ir ne simbolinis šio miestelio 400 metų jubiliejus - iškiliausia data, o tik proga prisiminti. Ir ne tai svarbiausia, kad Panemunyje (dabar Rokiškio rajono pakraštyje) tik 1780 m. užgesintas paskutinis pagoniškas laužas, galbūt liepsnojęs čia greta jau veikusio Baltųjų augustijonų (atgailos kanauninkų) vienuolyno. Ar tai pikdžiugiškai supriešintini dalykai? Juk ir ne "baudžiaunininkų kepurėmis suneštas" legendinis gal net XIV a. menantis piliakalnis. Ir net dabartinė

(statyta 1922 - 1936 m.) Švč. Trejybės bažnyčia - lygumų krašte aukščiausia tik išoriškai. Iškiliausi čia - Aukščiausiojo dosniai apdovanotieji, neiššvaistę savo talentų, o juos įpynę ("su kaupu sugrąžinę") į mūsų krašto istorinę atmintį, į kartų ateitį ir amžinybės viltį.

Iškiliausi - Dievui, Tėvynei ir artimui tarnavę, aukojęsi dėl Kristaus ir Bažnyčios. Vadinasi, ir mums. Kiekvienam.

Kas iš Dievo, Dievui ir sugrįžta. Tai ir Tėvynės garbei. Ir mums. O istorija neretai būna šiurkšti ir rūsti augintoja, savo augintinius mylinti griežta meile.

Dievo garbei, Tėvynei ir mums istorinėj atožvalgoj grįžta ir iš čia kilę ar čia atgailos ir meilės auką kantriai ir džiugiai aukoję Baltieji augustijonai ir kunigai. Būtent jiems ir Panemunio parapijai ta miestelio 400 metų sukakties proga ir skiriamas šiltas istorinės atminties spindulėlis.

Apie Panemunio Baltųjų augustijonų egzistavimą ir jo veiklą žinome nedaug. Vienuolyną 1620 m. įsteigė Martynas Giedraitis. Pražuvus Panemunio bažnytiniam archyvui, nebent Obelių dakanato archyve apie atgailos kanauninkus dar ką nors sužinotume. O dabar tiek: nuo 1766 m. rugsėjo 8 d. prie Panemunio Bažnyčios buvę 34 broliukai, vietinio klebono išrenkami ir atleidžiami. Jie privalėjo stiprintis krikščioniškose dorybėse bei artimo meilėje, rūpintis bažnyčios tvarka ir švara, melstis ir giedoti.

Be to, Panemunyje veikė ir Karmelitų Škaplieriaus brolija (įsteigta 1724 m.). Pasak “Žemaičių vyskupijos Obelių dekanato Panemunio parapijos bažnyčios inventoriaus” rašto, kurį 1922 m. surašė kun. V. Norkus, Panemunio parapijoje tuo metu jau veikė šios brolijos: Tretininkų šv. Pranciškaus III įstato, Švč. Trejybės, Rožančiaus, Švč. Jėzaus širdies ir Nekalto prasidėjimo. O 1928 m. rugpjūčio 23-24 d., lankantis vyskupui K. Paltarokui, Panemunyje jau veikė Karmelitų Škaplieriaus, Tretininkų (77 nariai), Švč. Sakramento (172 nariai), Krikščioniškojo mokslo (33 ), Maldos Apaštalavimo (107), Pavasarininkų (34) ir Katalikų centro (24) skyriai.

O štai 1933 m. Panemunyje vysk. K. Paltarokas pašventino 178 šios parapijos Angelaičių vėliavą. Tačiau nepamiršo paminėti ir panemuniečių nuodėmes bei ydas: pasninkų nesilaikymą, bažnyčios nelankymą, Velykinės išpažinties neatlikimą, girtavimą ir laisvamanystę.

1938 m. rugpjūčio 16 - 17 d. apsilankius Panevėžio vyskupui, Panemunio parapijoje veikė: Tretininkų ( 91 narys), Švč. Sakramento (201), Krikščioniškojo mokslo (219), Karmelitų Škaplieriaus (278), Maldos apaštalavimo (226), Gyvojo rožančiaus (252), Pavasarininkų (80), Angelaičių (291), Katalikų vyrų (45), Šv. Vincento Pauliečio (37) bendrijos. Tuomet parapiją sudarė 2493 gyventojai: 1156 vyrai ir 1337 moterys. (1997 m. duomenimis, Panemunyje liko tik 322 gyventojai).

1938 m. vyskupas K. Paltarokas paminėjo šias didžiąsias panemuniečių ydas: vyrai apleidžia pamaldas, likę namuose kortuoja, du neleistinai gyvena (t.y. nesusituokę), vienas nekrikštija vaikų, šeši - be Velykinės išpažinties, žmonės degtine viliojami dirbti šventadieniais. Taigi ydos baisios, bet retos. Matyti, kad Panemunio parapijos tikintieji buvę aktyvūs, priklausę įvairioms brolijoms ir bendrijoms. Tik kartais linkę į degtinę ir laisvamanystę. O labiausiai mėgę švęsti šias šventes:

1. Švč. Trejybės (pirmąjį sekmadienį po Sekminių). Tai šios bažnyčios vardo atlaidai.
2. Trijų Karalių.
3. Švč. P. Marijos užgimimo (rugsėjo 8 d.). Nuo 1936 m. ir šios bažnyčios konsekracijos šventė. Daugiau ir išsamiau žinome tik apie 1835 - 1998 m. Panemunio parapiją administravusius kunigus ir jų veiklą.

Gausiausia Panemunio Švč. Trejybės bažnyčios (ją išsamiau apibūdino B. Kviklys knygoje “Lietuvos bažnyčios”, Čikaga, 1984, 4 t.) archyvo dalis žuvo 1915 m., kai vokiečių kariuomenė sudegino bažnyčią. Kita nemažiau svarbi archyvo dalis buvo konfiskuota sovietmečiu - dingo arba nutolo… Kaip ir tie trys Panemunio varpinės varpai, 1915 m. išdanginti į Rusiją (vienas su 1773 m. liejimo data buvo sugrąžintas 1923 m.).

Nuo 1835 m. Panemunio Švč. Trejybės bažnyčią yra administravę šie kunigai: Juozapas Pileckis (1835 - 1836), Jurgis Bryningas (1836 - 1854), Antanas Eitavičius (1854 - 1865), Rufas Kutkevičius (1865 - 1894), Justinas Senkauskas (1894 - 1915), Vincentas Norkus (1915 - 1936), Jonas Nagulevičius (1936 - 1941), garbės kanauninkas Augustinas Liepinis (1941 - 1977), Panemunio parapijos pastoracijai savo meilę aukojęs net 35 metus, čia atšventęs ir savo kunigystės 50 metų sukaktį (1971 m.).

Iki šios dienos Švč. Trejybės bažnyčios tikinčiuosius kuruoja Pandėlio klebonas kun. Bronius Balaišis, šiais metais minėjęs 40 metų sukaktį. Ir šia džiugia proga aplankęs Fatimą (šv. M. Marijos apsireiškimų vietą Portugalijoje), pasimeldęs ir už panemuniečius. Ir vien šiemet Sutvirtinimo Sakramentui parengęs 40 vaikų. Ištroškę aktyvesnių dvasinio gyvenimo permainų ar kenčiantys dabarties suspaudimus pasvajoja “turėti savo klebonėlį”. Tačiau tokį patyrusį kunigą, katalikiškos spaudos bendradarbį, Panemunio kunigų tradicijų puoselėtoją turėti - irgi garbė. Kun. B. Balaišio veiklos ženklus pastebime ir miestelio sąjūdžio bei atgimimo darbuose.

Štai dar keli minėtos istorinės-kultūrinės atkarpos ženklai.

1851 m. Panemunį aplankė vyskupas M.Valančius. Jis sutvirtino 349 tikinčiuosius. Ir pasiūlė įsteigti parapijinę mokyklą, rūpintis varguolių prieglauda. Taip ir buvo padaryta.

Nuotrauka iš A.Genio archyvo