Roma Mokolaitė

Iš kairės prof. habil. dr. L. Kadžiulis, žemės ūkio ministras dr. E. Makelis, Lietuvos zootechnikų sąjungos vadovas prof. habil. dr. Č. Jukna, MA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkė prof. habil. dr. V. Vasiliauskienė

Mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje "Galvijininkystė: mokslo ir gamybos problemos bei ateities perspektyvos" keltos galvijininkystės plėtojimo problemos, kalbėta apie gyvulininkystės ir galvijininkystės ūkių gerinimą, taip pat apie naujų technologijų taikymą, panaudojant genofondą, šeriant ir laikant gyvulius, rūpinantis jų sveikata ir produkcijos kokybe. Plėtojant žemės ūkio šakas, kaip ir kitas mokslo sritis, labai svarbūs bendrieji dalykai – strategija ir politika, taip pat - rinkos, mokslo propagandos, tradicijų ir patirties perteikimo bei darbuotojų kvalifikacijos ypatumai. Šitai konferencijoje irgi buvo aptarta.

Šalyje vykstant žemės reformai, labai sumažėjo galvijų – apie 59 proc., karvių – 34 proc., mažai auginama galvijų prieauglio – ir veislei, ir mėsai.

“Ten, kur daugiau pieno iš karvės gauti sunku dėl pašarų trūkumo ar negalint geriau prižiūrėti, reikia rekomenduoti galvijus auginti mėsai”, - sakė Mokslų akademijos narys prof. habil. dr. Č. Jukna. Šiuo metu Lietuvos galvijininkystės ūkį stengiamasi panašiai tvarkyti.

Mokslininkai ragino ieškoti būdų, kaip daugiau išauginti maistingų daugiamečių žolių, tokio pašaro turėti žiemą. Tiek, kiek pas mus yra auginama galvijų, jiems išmaitinti užtenka 400 tūkst. ha laukų ploto. O jo turime 600 tūkst. ha. Todėl turint daugiau ploto per daug nesirūpinama, ar auginamos maistingos žolės. Auginamos ankštinės kultūros, šakniavaisiai, raugiamas silosas. Bet jiems apdoroti reikia išmanyti technologiją. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos dr. E. Paulauskas taip ir sakė, jog tik mokslininkai gali padėti, kaip padaryti gerą silosą, išauginti gerų pašarų. Net nedidelės šėrimo klaidos gali sukelti sunkius galvijų susirgimus.

Konferencijoje kelta daugybė kitų klausimų: kaip gerinti galvijų veisles, plėtoti šį mokslą, didinti veislynų produktyvumą, kontroliuoti bandas, kaip apsaugoti galvijus nuo ligų sukėlėjų, stiprinti jų organizmą, saugotis įvežti ligas iš užsienio. Kalbėta apie kainų politikos problemas – kainų skirtumus mūsų ir pasaulinėse javų bei pieno rinkose. Lietuvoje šios produkcijos augintojai už savo prekes gauna palyginti mažai.

Konferencijoje dalyvavęs žemės ūkio ministras E. Makelis patarė mokslininkams savo iniciatyva stengtis plėtoti mokslo naujoves, žadėjo paremti.

Apie savo siekius pasakoję ir dalijęsi patirtimi įvairių galvijų augintojų asociacijos ir draugijos – Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų, Holšteinų galvijų augintojų ir gerintojų, Pieno gamintojų, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, Lietuvos žalųjų galvijų gerinimo draugija, - kėlė mintį sukurti vieną bendrą organizaciją. Maną, kad tada palengvėtų tam tikrų klausimų koordinavimo ir problemų sprendimo reikalai.

Visi norėtų valdžios paramos, kad galėtų plėsti mokslinius tyrimus, atnaujinti laboratorines bazes, įrangą, kurti gyvulių veislinę vertę, moksliškai įvertinti palikuonių produktyvumą, produkcijos kokybę ir kt. Visa, ką turime, yra tautos turtas, ir negalime jo šiaip sau švaistyti, todėl neužmirškime senų tiesų – eikime evoliucijos, o ne revoliucijos keliu, - sakė mokslininkai.

Virginijos Valuckienės nuotrauka