Mokslinės konferencijos - vertingas renginys kiekvienam pradedančiam mokslinę karjerą tyrėjui. Tokių renginių metu naudinga susipažinti su kolegomis, pamatyti, ką veikia kiti, pristatyti savo tyrimus, išgirsti pasiūlymų ir draugišką kritiką. Vertinga ir tai, kad studentai turi galimybę išmokti kalbėti auditorijai, drąsiau reikšti savo mintis, formuluoti klausimus ir diskusijose bendrai ieškoti atsakymų į juos. Studentų mokslinių draugijų rengiamos konferencijos, anksčiau buvusios tiesiog privalomos, nepriklausomybės metais nutrūko. Šiuo metu studentų poreikis daugiau pažinti, neužsidaryti siaurame bendraminčių rate vėl paskatino į mokslinių draugijų ir klubų kūrimąsi. Tačiau dabar tai dažniau vyksta pačių studentų iniciatyva.

Spalio 22-24 d. Klaipėdos universitete vyko pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio studentų hidreokologų mokslinė konferencija. Kaip sakė patys organizatoriai, pagrindinis šios konferencijos tikslas buvo suburti jaunus žmones, dirbančius hidroekologijos srityje, artimiau susipažinti, užmegzti bendradarbiavimo ryšius. “Po dvidešimties metų būtent nuo šių žmonių priklausys hidroekologijos mokslo perspektyvos ir vystymasis Lietuvoje, taigi gal verta susipažinti jau dabar…” - sakė konferencijos koordinatorius doktorantas Darius Daunys.

Įvertinus Klaipėdos geografinę padėtį dėsninga, jog konferencijos temos buvo nukreiptos į vandens ekosistemų tyrimus. Įvadinėse paskaitose šio universiteto mokslininkai pristatė vykdomų tyrimų prioritetines kryptis ir pagrindinius rezultatus. Universiteto studentų ir doktorantų pranešimuose atsispindėjo regiono ypatybės ir problematika. Didžiausią dėmesį skyrė Baltijos jūros ir Kuršių marių biocenozių gradientinei analizei bei funkcionavimo tyrimams panaudojant informacines technologijas.

Vilniuje vandens ekosistemų tyrimais taip pat domisi nemaža grupė jaunųjų mokslininkų. Tai parodė ir konferencijoje skaitytų pranešimų temų įvairovė - apžvelgti hidrocheminiai, planktono ir bentoso bendrijų, ichtiocenozių ir net vandens ornitofaunos tyrimai.

Temos įvairios, tačiau visas jas vienija siekis geriau pažinti vandens ekosistemų funkcionavimą. Gal dėl to pranešimai buvo aktualūs visiems ir sukėlė daug klausimų ir diskusijų. Susidomėjimą skatino ir tai, kad visi pranešėjai ir klausytojai buvo jauni mokslininkai, kupini iniciatyvos, idėjų ir noro sužinoti. Diskusijose jiems nuoširdžiai talkino Klaipėdos universiteto ir Botanikos instituto mokslininkai: dr. A. Razinkovas, dr. S. Oleninas, dr. R. Paškauskas.

Baigiamojoje diskusijoje buvo išsakyta viltis, kad tokios konferencijos turėtų tapti tradiciniu jaunųjų hidroekologų draugijų renginiu. Nuspręsta taip pat kurti Lietuvos hidroekologų elektroninę konferenciją, kuri padės ir toliau palaikyti artimesnius bendradarbiavimo santykius, pasidalyti mintimis apie rengiamus projektus ar kartu spręsti kilusius klausimus, taip pat rasti naujų draugų Lietuvoje ir užsienyje.