Habil. dr. Benediktas Jankauskas
LŽI Kaltinėnų bandymų stotis

Galbūt karinių konfliktų ir technologijų įtakos aplinkos taršai ir žmonių sveikatai įvertinimas bei 1986 m. paskelbtas ”Aplinkos raidos problemų protokolas” ir buvo minėtos Jungtinių Tautų Deklaracijos ir XXI a. darbotvarkės ištakomis. Tačiau minėti dokumentai yra nauji, labai saviti, atsiradę dviejų amžių sandūroje.

Nebuvau JT aplinkos ir plėtros konferencijos Rio de Žaneire dalyvis, bet dalyvavau keliose pirmosiose XXI amžiaus darbotvarkę įgyvendinti pradėjusiose konferencijose. Viena iš tokių buvo 9-oji Tarptautinės dirvožemio apsaugos organizacijos (ISCO - International Soil Conservation Organisation) konferencija, vykusi Bonoje, Bundestago rūmuose 1996 m. rugpjūčio 26-30 d. Joje dalyvavo apie 900 mokslininkų bei vyriausybės atstovų iš 120 pasaulio šalių. Šios konferencijos pirmininko dr. Frico Holzvartho (Fritz Holzvarth) žodžiais, “dirvožemio apsauga ir stabilus žemės naudojimas yra tarp svarbiausių nacionalinių ir tarptautinių aplinkos ir tausojančios plėtros objektų”. Politinėje JT deklaracijoje akcentuota, kad “globalinė dirvožemio resursų apsauga yra tolygi mūsų planetos klimato, vandens ir biologinės įvairovės apsaugai”. Planingam žemės resursų naudojimui skirtas XXI a. darbotvarkės 10-asis skyrius, reikalaujantis stiprinti tarptautinę kooperaciją saugant žemės resursus. Todėl ir minimos 9-osios ISCO konferencijos išvadose ir rekomendacijose pažymėta, kad “ribotos dirvožemio resursų galimybės maisto ir atnaujinamų biotinių resursų gamybai dėl nuolat augančios taršos ir pagreitintos dirvožemio degradacijos gali turėti didesnę neigiamą gyvenimo sąlygų įtaką Žemėje, kaip žmogaus sukeltas šiltnamio efektas”. Konferencijoje buvo pateikti konkretūs faktai, nepaliekantys jokios abejonės dėl pastarojo teiginio.

Analogiškos dirvožemio apsaugos problemos buvo gvildenamos ir Enschede (Olandija) 1997 m. rugpjūčio 17 - 21 d. vykusiame simpoziume “Geoinformacija stabiliam žemės naudojimui” ir 16-me Pasauliniame dirvožemininkų kongrese, vykusiame Montpelje (Montpellier), Prancūzijoje šių metų rugpjūčio 20-26 d. Pastarajame svarstytas ir redaguotas pirmasis Dirvožemio konvencijos variantas, o vienoje iš aptartų deklaracijų rašoma: ”Dirvožemis kuria mūsų maistą. Jis kuria ir valdo visus gyvybei būtinus elementus, taigi orą ir vandenį. Žmonės yra priklausomi nuo dirvožemio produktų. Bet badas dar yra paplitęs pasaulyje”. Viena iš priežasčių - dirvožemio degradacija: fizinė, cheminė, biologinė. Ją galima ne tik sulėtinti, bet kai kur ir sustabdyti.

Dar noriu paminėti kiek kitokios krypties tarptautinę konferenciją ”Aukštupių vandens kontrolė: hidrologija, vandens resursai ir ekologija”, vykusią Meran Merane (Šiaurės Italija) š.m. balandžio pabaigoje. Nors konferencijos dėmesio centre buvo aukštupių vandens kokybė ir tų vandenų bioįvairovės išlaikymo galimybės, tačiau dirvožemio apsaugai skirtas nepaprastas vaidmuo, nes nuo dirvožemio ardymo tiesiogiai priklauso vandens kokybė.

Tad ir mūsų pranešimas toje konferencijoje buvo ne tik priimtas, bet ir padengtos visos dalyvavimo joje išlaidos. Taigi dirvožemio, vandens ir oro, kaip gyvybiškai svarbiausių gamtinių išteklių, apsaugai ir jų resursų racionaliam naudojimui JT XXI amžiaus darbotvarkėje skiriama daugiausia dėmesio. Tai, švelniai tariant, nepakankamai atskleista anksčiau minėtoje publikacijoje. Matyt, ir seminare apie tai netiksliai kalbėta.