Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Per konferencijos pertrauką diskutuoja Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. L. Kadžiulis, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Ž. Jackūnas, Specialistų rengimo ir ekonomikos departamento direktorius R. Pusvaškis ir ES Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondo direktorė B. Deveikienė G.Zemlicko nuotr.

M.L. Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondas Lietuvoje veikia jau 1,5 metų, tačiau pilnateise šios programos nare mūsų šalis pakviesta tik nuo 1998 m. lapkričio 1 d. Ar ne per vėlai? B.D. Tai politiniai sprendimai, kurie nelabai priklausė nuo to, gerai ar blogai dirbome. Galiu Jus užtikrinti, kad jau per tuos 1,5 metų mūsų Fondas padarė labai daug. Mums patiems teko suformuoti Leonardo da Vinčio programos plėtojimo Lietuvoje strategiją, taktiką ir apskritai visą politiką. Reikėjo pasiekti tos programos vartotojus, supažindinti ir mūsų politikus. Rašėme Seimo nariams programą pristatantį laišką, susitikome su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Ž. Jackūnu – tarėmės, kaip galėtume skleisti Leonardo idėją. Mums reikėjo, kad programa būtų palaikoma įvairiu lygmeniu – politiniu, švietimo ir pan. Juk darbą pradėjome nuo to, kad iš Briuselio gavę sutarties tekstą turėjome sukurti ne tik konkretų turinį, bet ir padaryti gyvenimišką.

M.L. Gal ne visai tikslu būtų tvirtinti, jog pradėjote nuo nieko, nes šalyje juk buvo tam tikra profesinio tobulinimo sistema?

B.D. Žinoma, ne. Lietuvos profesinio rengimo sistema yra pakankamai stipri. Ji gavo europinių struktūrų – Europos mokymo fondo, ES PHARE programos - paramą. Galima džiaugtis šios sistemos tarptautinio bendradarbiavimo rezultatais, taip pat ir įstatymine baze. Malonu priminti, kad Lietuvos profesinio rengimo (iki aukštojo universitetinio lygmens) baltosios knygos projektas parengtas gerokai anksčiau už, pvz., aukštojo mokslo, mokslo ir technologijų baltąsias knygas ar aukštojo mokslo įstatymą. Profesinio rengimo baltoji knyga, kurią parėmė ES PHARE profesinio mokymo reformos programa, - svarbiausias šios srities dokumentas. Turint tokį dokumentą, daug paprasčiau veikti ir įgyvendinti Leonardo da Vinčio programą. Taigi su Leonardo programa neatėjome į tuščią vietą, nes PHARE programa jau turėjo nemažą įdirbį.

M.L. Koks socialinių partnerių vaidmuo programoje?

B.D. Socialinių partnerių vaidmuo labai svarbus. Visų pirma bendradarbiaujame su Pramonės, prekybos ir amatų rūmais, Verslininkų darbdavių konfederacija. Jei programoje nedalyvauja darbdavys, profesinio rengimo srityje sėkmės sunku tikėtis. Leonardo da Vinčio programa būtent ir skatina derinti darbdavių ir profesinio rengimo mokslo įstaigų interesus. Todėl neatsitiktinai ir šioje steigiamojoje konferencijoje svarų pranešimą skaitė Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų generalinis direktorius p. V. Šileikis.

M.L. Į Leonardo da Vinčio programą visateisio nario teisėmis Lietuva įsitraukia su savo 6 bandomaisiais projektais. Tai daug ar mažai?

B.D. Tai labai geras rodiklis. Latviai turi 3, estai - 4 bandomuosius projektus. Veikdami “tyliųjų” partnerių teisėmis, nežinodami, kad jau šiemet būsime priimti būti lygiateisiais partneriais, negalėjome savo veiklos labai išplėsti. Būtume rizikavę nuvilti dalyvaujančiuosius programoje.

Mūsų tikslas – grąžinti į programą įdėtas (mokesčio pavidalu) lėšas. Tai atsipirks įgyvendinant projektus ir sukurto intelektinio produkto verte. Todėl sieksime turėti kuo daugiau projektų. Lapkričio 12 d. pakvietėme teikti paraiškas mobilumo (mainų, stažuočių) projektams. Juos vertins ekspertai, teigiamai įvertinti projektai bus pradėti įgyvendinti.

Kvietėme teikti ir 1999 m. projektų paraiškas. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas sklaidos projektams. Idėja – Lietuvos sąlygomis pritaikyti ir iš kitų šalių gautus gatavus Leonardo da Vinčio “produktus”. Vasario mėn. planuojame surengti Leonardo dienas, per kurias pamėginsime šiais “produktais” sudominti tas mūsų institucijas, kurios galėtų juos įsisavinti.

M.L. Paminėjote Leonardo “produktus”. Kaip jie atrodo?

B.D. Tai galutinis projekto rezultatas. Gali būti nauja mokymo medžiaga, tarkime, metodika, vadovėlis ar vaizdo medžiaga. Pagaliau gali būti nauja gamybinė linija ar technologija.

Viena pagrindinių idėjų yra ta, kad Leonardo projektas turi būti natūraliai sukurtas ir realiai tarptautinis. Sėkmingas toks projektas ir bus finansuojamas, jeigu ekspertas įsitikins, kad projekte tęsiama institucijos atliekama veikla. Kadangi tai bendradarbiavimo ir lygiavertės partnerystės programa, todėl būtina galvoti ir apie tą naudą, kurią iš projekto galės gauti ir jūsų partneriai. Paprastai reikia turėti ne mažiau kaip 3 partnerius iš ES šalių, antraip jis bus net neteikiamas vertinimui. O partnerius pavyks susirasti tik tuomet, jeigu jiems tas bendradarbiavimas bus naudingas.

M.L. O kaip tuos partnerius susirasti?

B.D. Suomijos nacionalinė Leonardo taryba turi sukūrusi partnerių paieškos duomenų bazę. Visi mes, Leonardo programos dalyviai, naudojamės ta suomių duomenų paieškos baze. Mes Lietuvoje taip pat turime sukūrę partnerių paieškos duomenų anketą. Žodžiu, padedame susirasti partnerius. Tarkime, ateina žmogus ir sako, kad nori susirasti partnerį Prancūzijoje. Jis užpildo anketą, kurios duomenis mes įrašome “Internete”. Kreipiamės į mūsų Leonardo kolegas Prancūzijoje.

M.L. Konferencijoje savo šalies darbo patirtimi dalijosi Danijos, Švedijos, Čekijos ir kitų valstybių atstovai. Kuo ši patirtis gali būti naudinga Lietuvai?

B.D. Kiekvienos šalies sava specifika. Mokomųjų vizitų metu mūsų darbuotojai pamatė, kaip Leonardo da Vinčio programos darbą organizuoja įvairios šalys. Patirtis labai pravertė kuriant lietuvišką modelį. Antai Prancūzijoje veikia 5 šios programos agentūros, labai skiriasi jų organizacinė struktūra – abejoju, kad mums toks modelis tiktų. Ko gero, labiausiai priimtinas danų modelis. Labai daug priklauso nuo to, kokius darbinius tikslus sau keliame. Jei būtume siekę būti tik techninės pagalbos tarnyba, tai rūpesčių turėtume daug mažiau. Kai kurios šalys tuo ir tenkinasi. Bet mes galvojame, kad Leonardo programa yra naujo tipo programa Lietuvoje, todėl fondo darbuotojams reikia dėti daug pastangų tą programą įgyvendinant. Programos dalyviai - vartotojai – esu tikra – tuo įsitikinę. Štai pakvietėm puikų lektorių iš Norvegijos, kad jis mūsų žmones pamokytų, kaip parengti sėkmingus projektus, sisteminti paraiškos teikimo struktūrą.

M.L. Minėjote PHARE programą. Su kokiomis dar ES programomis bendradarbiaujate?

B.D. Be PHARE, bendradarbiaujame su SOCRATES ir “Jaunimas Europai” programomis. Esame pasirengę bendradarbiauti ir su kitomis tarptautinėmis programomis, nes tai prisidėtų prie bendros europinių programų politikos formavimo, kurios labai stinga Lietuvoje. Konferencijos sėkmė yra ta, kad įgyvendinant Leonardo da Vinčio programą mes pabandėme profesinio rengimo sistemą susieti ne tik su švietimo, darbinės praktikos, bet ir su Europos integracijos reikalais.