Gytautas Kantvydas

Konferencijos prezidiumas G. Zemlicko nuotr.

Lapkričio 27 d. "Lietuvos" viešbučio konferencijų salėje Europos Sąjungos Leonardo da Vinčio programos koordinavimo fondas kartu su Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija surengė programos steigiamąją konferenciją. Joje dalyvavo apie 150 atsakingų ir suinteresuotų asmenų, švietimo sistemos, profesinio mokymo bei Europos Komisijos XXII Generalinio direktorato ("Švietimas, mokymas ir jaunimo klausimai") darbuotojai.

Europos Komisijos XXII Generalinio direktorato atstovą Tim Mawson sujaudino tai, kad Leonardo da Vinčio programos steigiamąją konferenciją Vilniuje laišku pasveikino Lietuvos Prezidentas V. Adamkus. Svečiui tai pirmas kartas, kai valstybės vadovas sveikina tokio pobūdžio renginį.

Tenka pripažinti, kad lietuviai stengiasi gana uoliai dalyvauti ES programose – pastarojoje konferencijoje tai taip pat buvo akivaizdu. Sveikinimo kalbomis neapsiribota. Programinius pranešimus perskaitė Švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis, ministerijos Specialistų rengimo ir ekonomikos departamento direktorius Romualdas Pusvaškis, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Žibartas Jackūnas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidiumo narys, Profesinio mokymo komiteto pirmininkas V. Šileikis ir kt.

Priminsime, kad ES Leonardo da Vinčio programa skiriama profesiniam rengimui tobulinti bendradarbiaujant Europos šalims. Programa ES Ministrų Tarybos priimta 1994 m., jos pirmasis etapas bus užbaigtas 1999 m. gruodžio 31 d. Pasitinkant naująjį amžių siekiama parengti tokią profesinio rengimo politiką, kurioje būtų atsižvelgiama į naujausias technologijas. Su naujuoju tūkstantmečiu prasidės programos antrasis etapas. Kaip jokia kita programa, ji skatina ryšius tarp trijų veiklos sričių – švietimo, verslo ir darbinės veiklos. Kadangi programa inovacinė, tai nieko stebėtino, kad ji pavadinta renesanso epochos milžino Leonardo da Vinčio – mokslininko, menininko ir inžinieriaus vardu. Programoje dalyvauja 15 ES šalių, taip pat vėliau į šią programą priimtos Vengrija, Rumunija, Čekija, Kipras, Slovakija, Lenkija. Kartu su Latvija ir Estija nuo š. m. lapkričio 1 d. pilnateise programos nare tapo ir Lietuva.

Mūsų šalyje nuo 1997 m. gegužės 30 d. veikia ES Leonardo da Vinčio programos koordinavimo paramos fondas, kuris ir rūpinasi programos populiarinimu bei įgyvendinimu. Fondo veiklą koordinuoja valdymo komitetas, kuriam vadovauja Švietimo ir mokslo ministerijos Specialistų rengimo ir ekonomikos departamento direktorius R. Pusvaškis.

Skirtingai nuo kitų Lietuvoje gerai žinomų ES programų – PHARE, TEMPUS – Leonardo da Vinčio programa nėra skirta teikti materialinę paramą. Tai lygiavertės partnerystės programa. Šią nuostatą lietuviams, kaip teigia Fondo direktorė Birutė Deveikienė, dar tenka kantriai aiškinti.

Konferencijoje pabrėžta, kad Lietuva į Leonardo programą įsijungia ne plikomis rankomis, bet su 6 bandomaisiais (pilotiniais) projektais. Dar 26 šalies institucijos dalyvauja kaip partneriai kitų šalių inicijuotuose projektuose. Iš jų galima perimti tokių projektų vykdymo ir tarptautinio darbo patirtį. Pasak Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje atstovo D. Thiel, būtent per bandomuosius projektus ir partnerystės ryšius kuriama bendra rinka ir politinė erdvė. Lietuvai tai itin svarbu, nes, anot D. Thiel, tai jos žingsnis “kelyje į Europą”. Visi konferencijoje dalyvavę Europos Komisijos atstovai pažymėjo, kad tarptautinio bendradarbiavimo srityje Lietuva jau daug išmokusi, tad Leonardo projekte dalyvaus visiškai “apsiplunksnavusio” nario teisėmis.

Taip pat buvo pabrėžta, jog kuo labiau išvystyta valstybės ekonomika, tuo daugiau jaunų žmonių dalyvauja profesinio mokymo programose. Ir priešingai. Europos šalyse jaunimo profesiniu mokymu, apskritai darbuotojų tęstiniu mokymu labai suinteresuotos kompanijos. Modernus pasaulis spėjo įsisąmoninti, kad būtent mokymasis, naujos žinios žmogui padeda greičiau prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių aplinkybių. Tuo pačiu didėja ir kompanijų galimybės konkuruoti atviroje rinkoje.Todėl investicijos į žmogų, taigi į švietimą, tampa svarbia visu pirma išsivysčiusių šalių valstybinės politikos dalimi. Į šią aplinkybę dėmesį atkreipė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas dr. Ž. Jackūnas. Jis, beje, priminė ES ekspertų bei politikų nuomonę, kad būtent švietimo ir mokslo srityje Lietuva bene daugiausia atitinka ES reikalavimus, tad didesnių sunkumų čia jai neturėtų iškilti.

Beje, buvo pabrėžtas ir dar vienas Leonardo da Vinčio programos tikslas – prisidėti prie nacionalinių programų vykdymo, taip pat naujų programų ir apskritai šalies vystymosi strategijos kūrimo.