Dr. Libertas Klimka

Čion žemaitis, lietuvis draugystėj buvojo,
Drauge giesmes pergalės garsingai giedojo…

Iš lenkų į lietuvių kalbą “Dūmojimą prie Jogailaičių mūrų griuvėsių Vilniuje” išvertė Dionizas Poška. Poeto šlovė ir aukšta kilmė - šeimyninė legenda bylojo apie tiesioginę giminystę su Krymo chanu Šahinu - negelbėjo šeimos nuo skurdo. Tad vienturčiam sūnui, baigusiam 1814 m. Vilniaus gimnaziją, teko įveikti konkursinę atranką stojant į subsidijuojamą stipendijomis Mokytojų seminariją Vilniaus universitete. Studijas baigė įgydamas filosofijos kandidato ir magistro laipsnius. Gabiam jaunuoliui pasiūlyta nesiskirti su universitetu - nuo 1817 m. rudens jis buvo pakviestas užimti astronomo padėjėjo vietą observatorijoje. Išvykus į užsienio stažuotes profesoriui P. Slavinskiui, A. Šahinas ėmėsi ir astronomijos paskaitų.

A. Šahino 1829 m. vadovėlio “Matininkystė ir niveliacija” titulinis puslapis

A. Šahino 1829 m. vadovėlio “Aukštoji geodezija” titulinis puslapis

Tačiau didžiausi jo nuopelnai - taikomosios astronomijos srity. XIX a. pirmoje pusėje Lietuvos teritorijoje buvo vykdoma plati K. Tenerio vadovaujamų geodezinių darbų programa: atliekama trianguliacija, matuojamas laisvojo kritimo pagreitis išilgai dienovidinio ir kt. Šiems darbams aktualu buvo turėti gerai paruoštų specialistų. Nuo 1824 m. A. Šahinui paskirta dėstyti topografiją, matininkystę ir niveliaciją. Tai buvo papildomas kursas besiruošiantiems inžinerinei veiklai, siekiantiems magistro laipsnio. Vasarą kursui skirta po 6 val. per savaitę, žiemą - 3 val. Tad galima manyti, kad būta ir praktinių lauko užsiėmimų. Nuo 1826 m. A. Šahinas dėstė taip pat geodezijos kursą, 1827 m. jo iniciatyva įkuriamas ir geodezijos instrumentų kabinetas. Mokslo istorijos publikacijose buvo beįsitvirtinanti nuomonė, kad mokslininkas tapo pirmuoju Geodezijos katedros vedėju, tačiau dokumentų, patvirtinančių šį faktą, rasti nepavyko. 1829 m. A. Šahinas parengė pirmąjį Lietuvoje aukštosios geodezijos vadovėlį, sekdamas šio mokslo pagrindėjų Ž. Delambro ir L. Piujisanto darbais. Knygoje akcentuojami teoriniai astronominės geodezijos klausimai, taip pat aprašomos matavimo metodų ir technikos naujovės. Dar tais pačiais 1829 m. universiteto tipografijoje išspausdinta ir antroji A. Šahino knyga - “Matininkystė ir niveliacija”. Mokslo istorijai veikalas įdomus kaip atspindintis lūžio momentą prietaisų konstravimo raidoje. Abi knygos - vieninteliai šios mokslo ir technikos srities vadovėliai lenkų kalba iki XX a. pradžios. Vilniaus universitetas jų leidyba dar kartą patvirtino tuometines lyderio pozicijas Rytų Europos šalių moksle.

A. Šahino “Aukštosios geodezijos” vadovėlio iliustracija – Vingio parko Vilniuje toponuotrauka ir matavimo paaiškinimai

Astronomas rasdavo laiko ir populiariajai žiniasklaidai: dažname vilniečių šviesuomenės mėgiamo "Dziennik Wilenski" numeryje yra jo straipsnių: apie astronominį laiką ir laikrodžius, Žemės formos nustatymą, gyvybės kituose dangaus kūnuose galimybę ir kt. A. Šahinas buvo parašęs ir originalų astronomijos vadovėlį, tačiau parengti spaudai nebespėjo. Po 1832 m. universiteto uždarymo jis, kaip nelojalus carinei valdžiai (dalyvavęs studentų patriotiniame sąjūdyje), buvo išsiųstas dirbti į Vitebsko gimnaziją. 1834 m. A. Šahiną pasikvietė profesoriauti Charkovo universitetas. Ten dėstė astronomiją ir geodeziją, rūpinosi įkurti observatoriją. Gyvenimo peripetijų sugniuždytas, gyvenimą baigė savižudybe 1845 m. Gabaus mokslininko tragediją neabejotinai lėmė ir juodieji Lietuvos istorijos puslapiai: sužlugę desperatiški bandymai atgauti prarastąją nepriklausomybę, šviesuomenei - kūrybinės saviraiškos laisvę, darbą savo tėvynės labui ir garbei.