Doc. Dobilas Kirvelis

Informatika užgožia kibernetiką

Dobilas Kirvelis (dešinėje) akademinės visuomenės renginyje

Atsiradus kompiuteriams, robotams, "Internetui" bei didžiuliais tempais augant daugybei įvairiausių informacinės technologijos priemonių, kibernetikos, kaip valdymo sistemų teorijos, paskirtis tapo užgožta informatikos. Nepaisant to, kad informacija reikalinga tik valdymui ir ji sudaro tik dalį, tiesa, svarbiausią, darniai funkcionuojančios organizuotos sistemos, valdomasis objektas, valdomoji pasistemė ignoruojama. Žiūrint iš kibernetikos mokslo pozicijų, šiandieninį informatikos pervertinimą galima būtų palyginti su žmogaus-būtybės matymu, jį suvokiant tik kaip išpreparuotus smegenis bei jų turinį. O kur visas kūnas, pozos, elgsenos būsenos?

Tiesa, mokslo klasifikacijoje kibernetika suplakta su biomechanika (B115), suprantant, kad biologinių sistemų sudėtingų raumeninių kompleksų darnus koordinavimas yra kibernetinė valdymo problema. Be to, atskiromis mokslo šakų dalimis yra išskirta bioinformatika, medicininė informatika (B110), kurias galima interpretuoti dvejopai: pirma, kaip informacines duomenų bazes, bankus ir jų naudojimą "Interneto" bei kitų informacinės technikos priemonių pagalba; antra, kaip konkrečių biologinių informacinių sistemų, pvz., jutimo organų, smegenų, genetinių ir kitų biologinių struktūrų, informacinę veiklą.

Svarią vietą informacija užima humanitarinių mokslų (H000) “karalijoje”, ypač kaip mokslo kryptis komunikacija ir informacija (kodas 06 H), kuriai priskiriamos šakos: H100 (dokumentacija, informacija, bibliotekininkystė, archyvistika), H105 (bibliografija), H110 (paleografija, knygotyra, epigrafija, papirusologija). Apskritai humanitariniai mokslai - tai mokslai apie labiausiai organizuotos sistemos - žmonių visuomenės informacinę veiklą, priemones (pvz., kalbas, religijas, filosofijas ir pan.), reikalingas visuomenės valdymui.

Pats žmonių visuomenės valdymo mokslas, kurį būtų galima pavadinti sockibernetika, dominuoja socialinių mokslų (S000) “karalijoje”. Ryškiausios kryptys informacijos požiūriu yra vadyba ir administravimas (kodas 05 S). O kokia teisės, politikos, edukologijos paskirtis ir t.t., ar tai ne informacinės priemonės, organizuotos valdyti žmonių visuomenę?

Gal mažiausią svorį informacija ir kibernetika turi fizinių mokslų (P000) “karalijoje”. Kaip jau buvo minėta, fiziniai mokslai orientuoti į neorganizuotas sistemas, todėl informacijos kategorija čia daugiau liečiama kaip kiekybinio – matematinio vertinimo metodologija ir koncentruota mokslo kryptyje informatika (kodas 09 P), į kurią įeina šakos: P170 (kompiuterių mokslas, skaičių analizė, sistemos, valdymas), P175 (informatika, sistemų teorija), P176 (dirbtinis intelektas). Fizinių mokslų informatika suprantama kaip matematinė informacijos teorija ir kompiuterių bei programavimo mokslai. Jie labai susieti su technologiniais mokslais.

Technologijos mokslų (T000) “karalijoje” yra išskirta kryptis informatikos inžinerija (kodas 07T), kuriai priklauso šakos: T111 (vaizdų technologija), T120 (sistemų inžinerija, kompiuterių technologija), T121 (signalų technologija), T125 (automatizavimas, robotika, valdymo inžinerija), T180 (telekomunikacijų inžinerija), T181(telematika). Tai susiję su organizuotų techninių sistemų kūryba, projektavimu ir gamyba.

Iš šios trumpos apžvalgos galime matyti, kad mokslas informacijai/informatikai skiria labai didelį dėmesį, ją liečiančios šakos išbarstytos po visas mokslo “karalijas”, bet jose informatika suprantama nevienodai. Tai rodo, kad informatika/informacija yra labai svarbi kategorija, nerandanti aiškios vietos tarp mokslų.

Kibernetika – informacinės visuomenės teorinis pagrindas

Nesunku suprasti, kad garo mašina, Uato sugalvota dar XVIII amžiuje, labai stumtelėjusi feodalinę-agrarinę žmonių visuomenę į industrinę, buvo tik sukurta idėja-informacija. Ji pakeitė visuomenės gyvenimo kultūrą, kai tik buvo išplatinta ir tapo mąstymo objektu kasdieniame gyvenime.

Informacijos lemtingą reikšmę žmonijos raidai dar prieš Antrąjį pasaulinį karą išsamprotavo prancūzų antropologas ir filosofas, evoliucionistas P. Tejaras de Šardenas knygoje "Žmogaus fenomenas", kurią buvo parašęs 1938-1940 m., o atspausdinta tik autoriui mirus – 1955 m. Joje jis samprotauja apie tai, kad vykstant biologinei evoliucijai atsiradusi mintis (šiandien autorius, ko gero, šią savoką vadintų informacija) reikšmingiausiai lemia evoliucijos procesą, o tolesnė minties evoliucija atveda žmoniją į noosferą (protaujančią sferą), kuri turi pasiekti tokį kokybinį lygį, kai kiekvienas žmogus specializuosis dirbti tik mintimis. Kiekvienas individas galės bendrauti su kitu, keistis mintimis nepriklausomai nuo laiko ir gyvenimo vietos, ir gyvens tam, kad kurtų naujesnes geresnes mintis.

Kibernetika ir informacija išvydo pasaulį dar Tejarui de Šardenui gyvenant. Jau buvo kompiuteriai, ryšio sistemos, t.y. techninis pagrindas ir teorinis pamatas – kibernetika aukščiausio lygio noosferai – informacinei visuomenei realizuoti. Nežinomi šio originalių minčių autoriaus naujojo mokslo vertinimai, bet jeigu jį prikėlę pasodintume prie šiandieninio "Interneto", be jokių abejonių jis tartų: taškas W ne už kalnų, čia pat.

Kibernetika – šeštoji mokslų “karalija”

Kibernetikos interesų sritis ten, kur yra organizuota sistema, kur informaciniai procesai, tikslinga, programomis reglamentuota veikla lemia sistemos elgseną, ir ypač ten, kur žinojimas kuriamas ant tiksliųjų mokslų pamato. Ne atsitiktinai žmonių dėmesį į kibernetiką ir informaciją atkreipė matematinės mąstysenos mokslininkai, nes tai gan abstrakčios sferos, reikalaujančios abstraktaus loginio samprotavimo. Todėl, kai tik pabandoma humanitarinius mokslus įsprausti į statistikos, matematinės logikos rėmus, juos analizuoti kompiuteriais, iškart sakoma, kad tai jau kibernetika. Savo esme visi humanitariniai mokslai yra kibernetikos interesų objektas.

Socialinės sistemos, be jokios abejonės, yra organizuotos sistemos ir socialiniai mokslai, taip pat kaip ir humanitariniai, yra kibernetikos mokslų interesų akiratyje. Šiandien jie labiau nei humanitariniai mokslai matematizuojami, kompiuterizuojami ir be jokių kompleksų pripažįstami kibernetiniais. Pvz., dažnai aptinkami modernūs naujadarai - ekonominė kibernetika, kibernetinė psichologija, kompiuterinė teisė ir t.t. Šie naujadarai parodo tai, kad naujos informacinės technologijos jau teikia galimybių ant rimto tiksliųjų mokslų pamato kurti mokslus, kurių dėl jų objekto sudėtingumo buvo neįmanoma aiškinti paprasta neorganizuotų – fizinių sistemų matematika bei teorijomis.

Mažiausiai kibernetikai įdomūs fiziniai ir technologiniai mokslai, nes daugeliu atvejų - tai mokslai apie neorganizuotas ar mažai organizuotas sistemas, kuriose informacija ir valdymas arba visai neegzistuoja, arba jie yra ne svarbiausi procesai. Tiesa, technologijos moksluose svarbią vietą užima signalų, informacinių-komunikacinių tinklų ir priemonių inžinerinės problemos bei jų sprendimo būdai, bet energetinių ir medžiagų technologijų interesai kur kas platesni.

Kur kas įdomesnė kibernetikai biologija, nes gyvi organizmai bei jų bendruomenės yra labai organizuotos sistemos, kuriose informaciniai valdymo procesai dominuoja. Jau nuo Aristotelio laikų mokslininkai matė “nematerialiąsias jėgas”, “gyvybinius faktorius”, lemiančius gyvybės esmę: Aristotelis – entelechijas, Paracelsas – archaeus, G. E. Štalis – sielą, H. P. Treviranusas ir K. E. fon Beras “vis vitalis”, A. Sniadeckis – “organizuojančias (organines) jėgas”. Net ir mūsų amžiuje žymusis vokiečių embriologas H. Drishas teigė, kad gyvuosius organizmus, paisančius priežastingumo principo ir visų fizikos bei chemijos dėsnių, veikia nematerialūs faktoriai, kurie lemia gyvybės esmę, ir jis kvietė šiuos faktorius, pagerbiant Aristotelį, vadinti entelechijomis. Dar ir 1959 m., kai jau buvo nuskambėjęs kibernetikos vardas ir funkcionavo informacijos teorija, mokslinėse konferencijose bei publikacijose buvo svarstomos “psichovitalinės jėgos” (Rotšus). Šiandien dažniau aptinkamas “kibervitalizmas”. Šis naujadaras labiau atspindi nūdienos mokslo realybę, nes numeta misticizmo skraistę, priartina prie informacinių technologijų realybės. Daugiausia tai psichobiologinėse organizuotose sistemose aptinkami aukštesnio hierarchinio lygio informaciniai valdymo procesai, kurie mokslo dar nėra gerai suprasti. Jų supratimas - kibernetikos mokslo galioje, ir jų išaiškinimas tai tik laiko klausimas.

Lauktina, kad vieno kito dešimtmečių laikotarpiu, permąstant mokslo klasifikaciją, atsiras šeštoji – C mokslo “karalija” – "Kibernetikos mokslai".

Gedimino Zemlicko nuotrauka