Habil. dr. Vladas Paškevičius
Habil. dr. Vytautas Nezgada

Teisingai kritikuojami paskelbti aukštųjų mokyklų reitingai, nes aukštosios mokyklos lyginamos neatsižvelgiant į jų profilį. Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad tarp pirmoje vietoje esančio VDU (9,20), antroje - VU (9,17) ir paskutinėje - LVA (6,69) nėra tokio didelio skirtumo. Šie duomenys rodo aukštųjų mokyklų prestižą, reputaciją tarp gyventojų. Vien pagal Lietuvos gyventojų apklausą nustatyti aukštosios mokyklos visuminį reitingą yra nekorektiška.

Nustatant aukštųjų mokyklų reitingą nepagrįsta elito sąvoka. Elitui priskirta 40 Seimo narių, 20 laikraščių ir žurnalo redaktorių bei 40 įmonių vadovų. O kur dėstytojai, mokslininkai? Reikia sutikti su prof. habil. dr. LMA nario koresp. Edmundo Zavadsko nuomone, kad tokio elito apklausos rezultatai yra niekiniai. Apie tokį keistą elito supratimą rašo ir habil. dr. Valdas Pruskus. Jeigu Vokietijos žurnalas “Der Spiegel”, nustatydamas reitingus, organizavo aukštųjų mokyklų dėstytojų (mokslininkų) apklausą, tai mūsų šalyje, kaip įprasta, pavyzdžiui, vykdant projektus, mokslininkai (dėstytojai) apeinami (kviečiami ekspertai iš užsienio ir mokami milžiniški atlyginimai). Žurnalas “Veidas”, kartu su “Baltijos tyrimais” organizuodamas Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingų nustatymą, norėjo padaryti geriau, bet išėjo kaip visada.

Štai, pavyzdžiui, JAV atliekant apklausą branduolinės energijos klausimais pasitelkti opinijos lyderiai, o ne kaip pas mus - kritikuotos sudėties elitas. Opinijos lyderiai - tai valstybės ir federaliniai tarnautojai, įstatymų leidėjai, verslo ir finansų vadovai, nacionalinė ir vietinė žiniasklaida, viešųjų interesų grupių lyderiai ir akademikai. Tai tikrai galima vadinti elitu, tačiau jie pavadinti kukliau. Kita firma vykdė JAV piliečių apklausą tuo pačiu klausimu.

Palyginimui glaustai aptarkime, kaip nustatomi JAV Inžinerijos aukštųjų mokyklų Graduate Schools (GS) reitingai (rangai - rank.). Kiekvienais metais nustatomi penkių studijų sričių GS rangai: verslo, teisės, medicinos, švietimo (education) ir inžinerijos. Rangai nustatomi remiantis objektyviais testų, fakultetų resursų, tyrimų išlaidų duomenimis ir vienu subjektyviu rodikliu - reputacija.

Žurnale “U. S. News and World Report” (1998 03 02) aprašyta inžinerijos programų (graduate engineering programs) akademinės kokybės rodiklių įvertinimas ir nurodyta jų reikšmė apskaičiuojant bendrą rodiklį (atliekant visuminį renkingą).

Reputacija (40 proc.). Nustatoma pagal dekanų, inžinierių - praktikų (Nacionalinės inžinerijos akademijos narių) ir korporacijos naujokų (iš geriausių GS) apklausą.

Fakulteto resursai (25 proc.). Įvertinamas doktorantų, magistrantų santykis fakultete, Nacionalinės inžinerijos akademijos narių santykis, apsigynusių 1997 m. Ph. D. ir kt.

Tyrimų veikla (25 proc.). Įvertinama pagal Inžinerijos mokyklos administruojamas tyrimo išlaidas (1996 ir 1997 m. vidurkį) ir kiekvieno fakulteto nario tyrimo išlaidų vidurkį.

Studentų atranka (selectivity) (10 proc.).

Iš 50 aukštųjų inžinerijos mokyklų, kurių daugelis universitetai, geriausiai įvertintas (rangų lentelėje užėmė pirmą vietą) Masačusetso technologijos institutas (MTI). MTI technologiniams tyrimams išleido ir daugiausia pinigų - 161,4 mln. dolerių (645,6 mln. Lt) per metus. Paskutines vietas užėmė Kalifornijos – Irvino ir Ročesterio universitetai, kurie 1997 m. inžinieriniams tyrimams išleido mažiausiai pinigų – atitinkamai 13,8 ir 12,1 mln dolerių. O kuri mūsų techninio profilio aukštoji mokykla tyrimams gali išleisti tiek pinigų?

JAV, be minėtų 5 studijų sričių, kas 3 metai nustatomi 27 studijų sričių (graduate disciplinų) rangai tik pagal reputaciją. Šiuos reitingus nustato ne tik “U. S. News”, bet ir Nacionalinė tyrimų tarnyba (National research council) – privati ne pelno siekianti institucija.

Laikas pagalvoti apie tinkamos reitingų nustatymo metodikos mūsų sąlygomis parinkimą. Pradžioje gal galima būtų pasitenkinti atskirų studijų sričių (programų) reputacijos reitingų (rangų) nustatymu, kai yra kelios to paties profilio aukštosios mokyklos (fakultetai). Tai atlikti galėtų privati ne pelno siekianti institucija, pavyzdžiui, organizuodama dėstytojų (mokslininkų) ir inžinierių ar kitų specialistų praktikų apklausą.

Apie mokslo ir studijų vertinimą rašėme dar 1995 m. ir kritikavome technikos mokslų institutų ignoravimo ir žlugdymo tendenciją. Tai ir toliau vyksta. Pavyzdžiui, ruošiamasi reorganizuoti Architektūros ir statybos institutą į KTU Architektūros ir statybos institutą ir VDU Menų institutą. Po šios reorganizacijos, atrodo, Kaune liks tik vienas valstybinis mokslo tyrimo institutas. Per metus užsienio konsultantams sumokame virš 30 mln. Lt, keista, kad nėra daugiau lėšų tyrimo institutams, kurie galėtų tą patį atlikti daug pigiau, o kartais ir geriau, negu kviečiami užsieniečiai (bent dalies projektų). Apie nekokybišką užsienio ekspertų, firmų darbą jau ne kartą buvo rašyta ir mūsų spaudoje.

JAV technikos mokyklų reitingų vertinimo sistema