Roma Mokolaitė

Svajūnas Nekrašas mokslus baigė Amerikoje

Įgyti išsilavinimą užsieny svajoja ne vienas Lietuvos jaunuolis. Tokioms svajonėms išsipildyti šiuo metu daug atvirų kelių. Ne naujiena mūsų šalyje ir studijos, kurias teikia "Fulbrhait" programa, finansuojama JAV vyriausybės. Apie pačią programą ir jos galimybes mūsų laikraštyje jau rašėme anksčiau, pristatėme ir Amerikoje studijas baigusį šios programos laimėtoją Svajūną Nekrašą. Tęsdami su Svajūnu pradėtą pokalbį, skaitytojams norime plačiau papasakoti, kaip siekiama išsvajoto tikslo, kokių pastangų reikia, nes laimingų atsitiktinumų būna labai retai.

Čia dirba išsimokslinę, jauni, daugiausia Amerikos ir Australijos lietuviai. Tarpusavy jiems bendrauti lengva, nes turi panašų išsilavinimą, pažiūros formavosi taip pat panašioje aplinkoje.

“Mano tikslas iš pat pradžių buvo ne vien metus pagyventi didelėje šalyje, kokia yra Amerika. Pirmiausia mane domino pasirinktos srities studijos. Lietuvoje tuo metu nebūčiau galėjęs siekti tarptautinių komunikacijų magistro laipsnio”, - pasakoja Svajūnas.

Teko išgyventi ir jaudintis, ar pavyks įveikti konkursą, bendrauti svetima kalba, susirasti ir pasirinkti draugus, susitvarkyti buitį, mokytis. Jau iš pat pradžių reikėjo tvarkytis savarankiškai. Amerikiečiai labai gerbia kito darbą, asmeninę atsakomybę ir šito reikalauja iš kiekvieno. Todėl vos nuvykus nebuvo kada delsti ar laukti kieno paramos. Programą koordinuojantys žmonės supažindino su orientacine programa, bet visa reikėjo atlikti pasinėrus į darbą pačiam. Vienišam Vašingtono universitete ilgai būti neteko, netrukus atsidūrė tarp tokių pačių svajonių turinčių bendraamžių, atvykusių studijuoti iš įvairių šalių.

Jau studijuojant, kiekvienam padėjo skirtas profesorius patarėjas. Su juo buvo galima pasitarti bet kuriais klausimais, juos įvertinti. Tačiau pačiam reikėjo mokėti neapsirikti pasirenkant klases – siūlomas vienam semestrui, kitam.

Kaip prisimena Svajūnas, studijuojant reikėjo daug skaityti ir rašyti, analizuoti, diskutuoti. Pagrindinis dėmesys studijuojant buvo skiriamas diskusijoms, dalyko analizei, konstruktyviai kritikai. Palyginti su studijomis Lietuvoje, Amerikos universitete mokslo tempai buvo greitesni, o studijos glaustesnės. Studijų srityje buvo remiamasi pačiomis naujausiomis žiniomis ir informacija, kuri buvo semiama iš tais metais išleistų vadovėlių, kitų knygų, laikraščių ir žurnalų straipsnių, “Interneto” lapų. Analizuojamos naujausios ir aktualiausios studijuojamo mokslo problemos dalyvaujant geriems tos srities žinovams, ekspertams, profesionalams. Tai buvo ne lekcijų skaitymas, o žinių įgijimas betarpiškai bendraujant, specialistams dalijantis patirtimi su studentais. Tokiuose seminaruose, diskusijose dalyvauja ir kompanijų vadovai, vadovaujantys specialistai, užsiimantys verslu arba jam vadovaujantys. Jie remiasi savo darbo patyrimu ir pasakoja, kaip sprendzžiamos tos srities, kuri studijuojama, darbo problemos. O diskusijos būdavo labai įdomios, visiškai kitokios nei mūsų aukštosiose mokyklose. Vašingtono universiteto seminaruose profesorius tampa tarpininku, kreipiančiu diskusiją sumanyta linkme. Jis, kaip specialistas, pasako pastabų, kritiškai analizuoja. Šio akademiškai apibendrinto patyrimo žinios gali būti panaudotos dirbant praktišką darbą. Nors reikalinga ir teorija. Remiamasi mokslininkų, akademikų tiesomis ir hipotezėmis. Tačiau labai griežtai saugomos autorystės teisės, jų pažeidimų negali būti. Studentas, cituodamas, aiškindamas savo poziciją žodžiu ir raštu, rašydamas studijų darbus, kuriuose pateikiamos mintys yra artimos vieno ar kito autoriaus mintims, būtinai nurodo šaltinius ar autorius, kurių tezėmis vadovaujamasi, kurių pozicijos laikomasi.

Siekdamas išsilavinimo užsieny, Svajūnas daug dirbo ir darbas viską lėmė, taip pat atidumas, noras, ką įmanoma, pažinti praktiškai. Antrus metus mokytis Amerikoje liko savo pastangomis. “Fulbrhait” programa jam sudarė sąlygas mokytis tik vienerius metus, nes norima paremti kuo daugiau užsieny siekiančių mokslo Lietuvos piliečių. Todėl studentas, kuris nori mokytis ilgiau, turi pats surasti išeitį.

Amerikoje besimokantis svetimšalis, asmeninius poreikius ir finansines galimybes taip pat turi labai apgalvoti, nes viskas kainuoja nemažai: susimokėti už butą, valgį, nusipirkti knygų, mokėti už išlaidas rengiantis užsiėmimams, už studijų medžiagos kopijas. Visa sudėjus, daug pinigų skirti pramogoms ne kiekvienas gali.

Įvertinus tai, kas pasakyta, pastangos veltui nenuėjo. Tai, kas įgyta, ilgam. Ir gyvenimo svetur, ir mokslo įgūdžiai dabar labai praverčia. Svajūnas pastebi, kad į daug ką žiūri kitaip. šitai jaučiąs ir kai tenka bendrauti su nepažįstamu pašnekovu. Išsilavinimo lygis užsienyje turi savo niuansų. Pirmiausia atsiranda kitoks bendravimo pobūdis, tolerancija nepažįstamojo atžvilgiu, platesnis požiūris į bet kurią problemą, matyti kita patirtis, kultūrinis atspalvis. Nekyla kompleksų dėl to, ar bus suprastas iš karto, ar klausimą teks ilgiau pasiaiškinti. Nėra baimės ir varžymosi dėl to, kad vienas gali suklysti.

G.Zemlicko nuotrauka