Iš kairės: Arūnas Augustinaitis, Ramunė Petuchovaitė ir Anthony Beard – “Tempus” programos dalyviai

Apie naują studijų kultūrą tapo įmanoma kalbėti po to, kai "Tempus" programos rezultatai įėjo į tą kultūrą kaip jau neatsiejama dalis. Apie tai pasakoja VU Komunikacijos fakulteto Komunikacijos ir informacijos teorijos katedros vedėjas doc. Arūnas AUGUSTINAITIS. Kalbėjosi Vytautas Kundrotas

Informacijos, technologijos, materijos, energijos sąvokos atsiejo mus nuo siauros materialistinės pasaulio sampratos. Tačiau šis momentas šiandien kažkodėl neišryškinamas. Ar tai tikrai taip? Be to, iki šiol lyg ir nėra bendresnės kokybinės informacijos teorijos.
       Pirmiausia, netenka kalbėti apie informacijos ir net komunikacijos problematiką vien kaip priklausančią humanitariniams mokslams. Informacijos mokslo problematika yra integrali, apima visiškai skirtingo pobūdžio mokslus. Tai yra tarpdisciplinarinis kompleksas, kuris lietuviškojoje mokslų klasifikacijoje galbūt labiau formaliai priskiriamas humanitariniams mokslams.
       Kas yra informacija, kokia šio fenomeno prigimtis? Tai sudėtingas klausimas. Tik nedidelė dalis mokslininkų bando apibrėžti filosofinius, teorinius principus, ieško atsakymo į klausimą, kokia turėtų būti kokybinė informacijos teorija. Mūsų mokslo žurnale “Informacijos mokslai” taip pat publikuojami šios tematikos straipsniai. Tiesa, informacijos kokybinės teorijos apibrėžtumu neprilygsta klasikinei kiekybinei Klodo Šenono teorijai, sėkmingai taikomai informacijos ir komunikacijos technologijose.
       Informacinės problemos buvo sprendžiamos gana keistai. Informacija buvo suprantama, kaip ne visai materialus dalykas. Problema buvo ta, kad reikėjo kažkaip ją pavaizduoti, kažkaip įsprausti į materialistinę, sakysim, net vulgarią materialistinę metodologiją. Tačiau šie momentai šiandien nėra tiek jau aktualūs. Konfrontacija šiandien nelabai mėgstama.

Universitetuose, su kuriais bendrauta, dėstoma pagal kitas metodologines nuostatas, negu paruošti vyresnieji mūsų dėstytojai. Ar tai įmanoma pastebėti?
       Mūsų teoretikų pasiruošimas yra puikus. Tačiau kaip savo produkciją, originalias mintis pateikti, publikuoti, parduoti? Gal europietiškasis išdidumas trukdo įvertinti lietuviško mokslo privalumus. Tiesa, empiriniai tyrimų rezultatai vis dėlto priimami su dėmesiu.
       Kalbėti tenka ne vien apie metodologines nuostatas. Yra skirtumas tarp mokslinio darbo, mokymo proceso organizavimo ir sąlygų. Mūsų dėstytojai dažniau dirba namuose ar bibliotekose ir paskui bėga į paskaitas. Užsienio dėstytojai – visą darbo dieną universitete, kuriame komfortiški kabinetai, kompiuteriai, paruoštos auditorijos ir laboratorijos, šalia – puikiausios bibliotekos.
       Galima pažymėti, kad informacijos vadybos ir tarptautinės komunikacijos projektai magistro studijoms, kurių koordinatorius – doc. Renaldas Gudauskas, ir apskritai praeitų metų “Tempus” programos rezultatai svarbūs man, kaip katedros vedėjui, tolesnei mokymo proceso planavimo strategijai.

Gal trumpai apibūdintumėte “Tempus” programos svarbą Lietuvos mokslui, studijoms.
       Reikėtų pasakyti, kad “Tempus” programa mokslui didelio indėlio ir neturėtų teikti. Programa skirta suteikti aukštesnę kokybę mokymui. “Tempus” atskirų programų tikslai yra studijų proceso derinimas su Europos standartais, metodikų, naujų kursų ruošimas. Apie mokslą “Tempus” programose nėra turbūt nė vieno žodžio, nebent tiek, kiek tai susieta su dėstytojų kvalifikacija, orientuota į mokslo procesą.
       Tačiau dalyvaujant mokslinėje veikloje perimamos ir mokslinės mintys. Studijų programos atnaujinamos, ruošiami šiuolaikiški kursai, auga studijų organizavimo ir metodikos lygis.
       Programos svarbą studijoms vertinčiau labai teigiamai. Tai pirmoji galimybė didesniam dėstytojų, studentų skaičiui išvykti į Europos universitetus, ir jie parvežė europietiško mąstymo, mokslinės kultūros, mokymo tradicijų fragmentus, kuriais pasidalindavo užsieniečiai.

Į kokias šalis teko išvykti pagal “Tempus” programą?
       Man asmeniškai teko pabuvoti Vokietijoje, Olandijoje, Anglijoje. Į dėmesį pateko labiau negu pas mus sutvarkytas studijų procesas. Perimti europietišką studijų kultūrą įmanoma ir tikslinga. Tuo labiau, kad užsienio mokslininkai rengia kursus dėstytojams ir studentams Lietuvoje. Be to, seminarai, konferencijos, stovyklos, asmeninis bendravimas. Taigi, galima kalbėti apie mūsų mokymo, studijų kultūros kaitą.
       Teko susipažinti su Europos ir pasaulio lygio specialistais. Apie tokias bibliotekas, kokias mes radom universitetuose, galėtume tik svajoti. Sakysim, vien komunikacijos tematika katalogas pateikia tiek literatūros aprašų, kiek mūsų kataloguose galima tikėtis negreit. Tai jūra informacijos, apie kurią kažkada buvo žinoma iš nuogirdų, fragmentų, atskirų vertimų.

Gal vieną kitą teiginį pokalbio pabaigai?
       Tai būtų nepabaigiama diskusija. Gaila, kad “Tempus” programos baigiasi. Tikiuosi, kad “Socrates” programos suvaidins ne menkesnį vaidmenį.

Ačiū už pokalbį.