Vienos Šiaurės šalių - Suomijos - bibliotekos išsamiai aprašytos naujame V. Rimšos leidinyje, kurį išleido Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka^*. Ši knygelė padės ne tik pasižvalgyti po Suomijos bibliotekų sistemą, kurią sudaro mokslinės ir viešosios bibliotekos, bet ir susidaryti nuomonę apie jų veiklą, funkcijas, informacinį ir bibliografinį skaitytojų aptarnavimą, mokslinius bibliotekininkystės ir skaitybos tyrimus, jų rezultatus. Knygoje gausu faktų, dalykinės informacijos, istorinių ir kt. žinių.

Knygą sudaro du skyriai: mokslinės ir viešosios Suomijos bibliotekos. Atskirai apibūdintos Helsinkio universiteto ir Suomijos parlamento bibliotekos kaip pagrindinės šios šalies mokslinės bibliotekos. Pateikta trumpa istorinė apžvalga, apibūdinta dabartinė veikla, pagrindinės funkcijos, išsamiai aprašyta bibliotekų automatizavimo programa bei jos rezultatai. Aptartos kompiuterinės duomenų bazės, jų pagrindinės charakteristikos, pabrėžiama, kad Suomija - vienintelė šalis pasaulyje, kurioje visos universitetų bibliotekos sujungtos į tą pačią (EDP(VTLS)/LINEA) sistemą, apimančią visą valstybės teritoriją.

Suomijos parlamento biblioteka žymi ne tik informacijos ištekliais, bet ir tuo, kad nuo 1913 m. tapo ir viešąja moksline Helsinkio biblioteka, t.y. atvira visiems šalies gyventojams, o ne vien tik Suomijos valdymo įstaigų darbuotojams. Gana išsamiai aptartos bibliotekos funkcijos, komplektavimo profilis ir kt.

Skyriuje apie viešąsias Suomijos bibliotekas supažindinama su viešųjų bibliotekų įstatymais, svarbesniais istorijos faktais, skaitytojų aptarnavimo sistemos kūrimo ir tobulinimo eiga, 1981 m. viešųjų bibliotekų tinklo tvarkymo reforma. Pabrėžtina tai, kad 1972 m. pagal Suomijos patirtį organizuoti viešųjų bibliotekų darbą pasinaudota rengiant tarptautinį UNESCO dokumentą - Viešųjų bibliotekų manifestą. Čia pat galime sužinoti ir apie mokamas bibliotekų paslaugas, metodinės veiklos supratimą, ypatumus bei skirtumus nuo Lietuvos.

Atskirai aptartos kelios pagrindinės Suomijos viešosios bibliotekos, jų fondų komplektavimo ir tvarkymo, dokumentų išdėstymo ypatumai, gana išsamiai aprašytas patalpų išdėstymas ir funkcionalumas, skaitytojų aptarnavimo (turėdamos bibliobusus, Suomijos bibliotekos yra tarp pirmaujančių Europoje) bei dokumentų paieškos sistema, tarpbibliotekinio abonemento darbas, dokumentų apsaugos sistema bei kai kurie bibliotekų finansavimo klausimai.

Knygoje pateika keleto skaitybos tyrimų, kuriuos atliko patys bibliotekininkai bei samdomi sociologijos ir psichologijos specialistai, duomenys. 1992 m. gyventojų skaitybos tyrimai parodė, kad bibliotekos Suomijoje labai populiarios - jos mėgstamos ir lankomos, taip jas vertino 41,3 proc. apklaustų gyventojų.

Ir mokslinės, ir viešosios bibliotekos paiso 1986 m. Vyriausybės dokumentuose įteisintų nuostatų, kad biblioteka (bet kurio tipo ir pavaldumo) pirmiausia turi tenkinti visuomenės informacijos poreikius. Tai skatina bibliotekų ryšius ir bendradarbiavimą, veiklos koordinavimą. Suomijos mokslinės ir viešosios bibliotekos įdiegusios bendras tarpbibliotekinio aptarnavimo, informacijos paieškos, kompiuterinių ryšių, dokumentų saugojimo sistemas.

Šiame leidinyje nagrinėjamas gana platus bibliotekų reikalų ratas, todėl jis gali būti įdomus tiek bibliotekų praktikams ir tyrėjams, tiek bibliografams, dokumentų apsaugos specialistams bei besirengiantiems jais būti. Bibliotekų pastatų projektuotojams bus įdomūs architektūriniai bibliotekų sprendimai. Aptariama Suomijos bibliotekininkų profesinio rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema, aptarnavimo kultūros ir tikslumo, bibliotekininkų profesinio ir pilietinio aktyvumo klausimai bei kai kurie bibliotekų ryšių su visuomene aspektai.