Pristatant leidinį „HUMANISTICA“. Iš kairės: dr. V. Bagdonavičius (LFSI), dr . B. Leskauskaitė (KTU), dr. P. Baršauskas (KTU), K. Statkevičienė (LŽŪU) ir prof. R. Gailys (KMU)

Trys Kauno aukštosios mokyklos - Technologijos, Lietuvos žemės ūkio ir Medicinos universitetai - bei Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas pradėjo leisti naują mokslo žurnalą „Humanistica“. Leidinio redaktorė Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų instituto direktorė doc. Bronė Leskauskaitė surengė naujojo leidinio pristatymą KTU senojoje auloje. Kalbėjęs KTU prorektorius doc. Petras Baršauskas padėkojo leidinio sumanytojams ir leidėjams. Jis pareiškė šio universiteto vadovybės nuostatas, kad šiandieninis specialistas turi mokėti sistemiškai mąstyti, turėti platų akiratį, gerus ne tik technologinių, bet ir socialinių mokslų pagrindus, remtis tvirtais humanistiniais principais. Technologijos universitetas yra tas žaizdras, kuriame susilydo technologinės, socialinės ir humanitarinės problemos, kur stengiamasi ugdyti visapusiškai kūrybingą žmogų.

Pasak doc. B. Leskauskaitės, „retrospektyviai žvelgiant į Lietuvos universitetų vykdomą humanistinę mokslo misiją akademinės bendruomenės ir visuomenės gyvenime, atsiranda poreikis išcentruoti šiuolaikinės visuomenės grynai „techno“ pragmatines nuostatas. Šiame universitetų akademinio gyvenimo kontekste ir gimė žurnalo „Humanistica“ vizija. Jos ištakos susijusios su Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų instituto konferencijų publikacijų rinkiniais: „Kultūra: bendroji ir tautiškoji“ (1994), „Kultūros tyrinėjimai“ (1995), „Kultūra ir visuomenė“ (1996), „Filosofija: žmogus, mokslas ir technika“ (1997), „Žmogaus technologinės veiklos filosofiniai aspektai“ (1998), taip pat mokslo darbų rinkiniais: „Filosofija ir kultūra“ (1996), „Žmogaus dvasinis pasaulis“ (1996), „Kalba - asmenybės kultūros išraiška“ (1996), „Filosofija“ (1997), „Terminologija ir dabartis“ (1997), kur dominuoja daugelio Lietuvos universitetų ir Lenkijos Silezijos politechnikos universiteto mokslininkų publikacijos.“

Serijiniu periodiniu žurnalu „Humanistica“ bus siekiama pateikti įvairią filosofijos, mokslotyros, kultūrologijos, menotyros, estetikos, etikos, religijotyros, istorijos, filologijos specialistų mokslinės veiklos Lietuvoje ir užsienyje panoramą. Publikacijos turėtų dominti ne vien tik humanitarus, siaurą akademinę bendruomenę moksline kontempliacija, bet ir plačiąją visuomenę, kuriai rūpi intelektualioji kultūra, filosofinės, humanistinės žmonijos veiklos koncepcijos.

Apie tai, kad žurnalo pasirodymas labai prasmingas ir šiuolaikiškas, atsiliepia į daugelį aktualijų ir atspindi kasdienio gyvenimo reikmes, kalbėjo Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto direktorius V. Bagdonavičius, pažymėdamas, jog „Humanistica“ - gražus šalies mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo pavyzdys. „Tai rodo, jog tarp KTU ir Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto pasirašyta sutartis yra tikrai veiksminga ir rezultatyvi“, - sakė svečias iš Vilniaus.

„Kas tikra, atsiranda savaime, be didelių bruzdesių, - kalbėjo LMA akademikas Algirdas Gaižutis. - Dažnai dar nemokam kooperuoti savo kūrybinių pastangų, o reikėtų. Humanitarinės inteligentijos sąlyčio taškai labai svarbūs, naujasis žurnalas, tikėkimės, prisidės prie žmogiškųjų vertybių ugdymo.“ Pasak kalbėjusio žurnalo redakcinės kolegijos nario prof. habil. dr. Juozo Algimanto Krištopaičio, „Humanistica“ pasirodymas byloja, jog KTU sparčiai artėja prie klasikinio universiteto modelio, kartu šis žurnalas - didelis įpareigojimas tiems, kurie ėmėsi šios iniciatyvos. „Intelektualinių vertybių poreikis didėja, svarbu, kad leidinys turėtų savo koncepciją, į jį „patekti“ būtų prestižo reikalas“, - kalbėjo profesorius. Mintį, jog tai galėtų būti pats originaliausias žurnalas Lietuvoje, akcentavo naujojo leidinio „Humanistica“ kitas redkolegijos narys, LMA narys korespondentas prof. Arvydas Šliogeris. Jis išreiškė viltį, jog „Humanistica“ galbūt suteiks tribūną visiems šalies intelektualams, kvietė norinčiuosius prisidėti prie šio žurnalo ateities. Anot profesoriaus, ne vien Kauno intelektualios pajėgos galėtų susiburti šio žurnalo puslapiuose, kita vertus, būtų gerai, kad „Humanistica“ virstų ne tik „akademiniu“, bet „gyvų“ žmonių sušildytu leidiniu.

Šiame leidinyje analizuojamos labai aktualios su technine visuomenės raida susijusios filosofinės problemos, ryškinami humanistiniai jų aspektai, pateikiama kultūros pokyčių tyrimo duomenų. „Šiandien akademinė bendruomenė yra savęs pačios ir žmonijos ateities kūrėja, siekianti atsinaujinti, patobulinti universitetinę gyvenseną atviros mokslinės sistemos principais. Esu giliai įsitikinęs, kad universitetų ir mokslo institucijų bendradarbiavimas praturtins intelektualiąją kultūrą. Akademinė bendruomenė turi tapti humanizmo atgaiva vertybių kūrėjams ir humanistinės kultūros besiilginčiai mūsų visuomenei“, - įsitikinęs vienas iš naujojo leidinio iniciatorių KTU rektorius prof. K. Kriščiūnas.

Ilgo ir kūrybingo gyvavimo žurnalui linkėjo KTU Senato pirmininkas LMA akademikas prof. Ramutis Bansevičius, KMU ir LŽŪU atstovai, KTU rektorato vardu buvo padėkota leidyklos „Technologija“ redaktoriams ir kitiems prie žurnalo pasirodymo prisidėjusiems asmenims. Sveikintina, kad techniškųjų universitetų, mokslo institucijų veikla taptų artimesnė žmogui ir humanizuotų technologijas. Kaip teigia Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius prof. Albinas Kusta, „šiandien dvasingumo, vienos iš esminių žmogaus savybių, poreikis ypač didelis. Techniniuose ir agrariniuose universitetuose reikėtų daugiau dėmesio skirti studijų humanizavimui. Norėtųsi, kad šis naujas leidinys padėtų atlikti šią misiją.“

„Humanistica“ pasirodymas yra svarbus įvykis akademinės bendruomenės gyvenime: jis suteiks galimybę bendradarbiauti aukštųjų mokyklų humanitarams ne tik mokslo srityje, bet bus ir teoriniu studijų humanitarizavimo pagrindu. Linkiu ir tikiu, jog šis leidinys, tapęs forumu, gerų idėjų generavimo bei įgyvendinimo puoselėtoju, teiks malonumą ne tik akademinės bendruomenės skaitytojui, bet ir visai mūsų visuomenei,“ - teigė Kauno medicinos universiteto rektorius prof. Vilius Grabauskas.

Po žurnalo pristatymo klausytasi nuotaikingo koncerto, kuriame dalyvavo kompozitorius doc. G. Kuprevičius, Muzikinio teatro solistai J. Malikonis ir E. Gutauskas (jiems akomponavo L. Richterytė-Janulevičienė) bei jaunasis pianistas, įvairių tarptautinių konkursų laureatas ir prizininkas M. Katinas.