Gediminas Zemlickas

Martyno Mažvydo „Katekizmo“ išspausdinimo dieną - sausio 8-ąją - į savo baigtinį posėdį Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Konstitucijos salėje rinkosi Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinė komisija. Jos pirmininko prof. Vytauto Landsbergio žodžiais tariant, šis baigiamasis posėdis nebuvo „vien lengvas, džiaugsmingas derliaus rinkimas“, kadangi kai kurių problemiškų klausimų kildavo ligi paskutiniųjų Komisijos veiklos dienų. Apie tas ir kai kurias kitas problemas, nuveiktus ir numatomus darbus kalbėjo Komisijos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis ir sekretorius prof. Domas Kaunas. Posėdį pagerbė ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, regis, ne mažiau už kitus nustebęs, kad sukakčiai paminėti išleista tiek daug puikių knygų. Valstybinės komisijos darbą ir pirmajai lietuviškai knygai skirtus renginius Prezidentas įvertino kaip „milžinišką įnašą į Lietuvos kultūrą“.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis

Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Konstitucijos salėje vyksta baigiamasis Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos posėdis

Matematikai dažniausiai būna teisūs

Prof. Vytautas Kubilius, prof. Algirdas Sabaliauskas ir “Knygnešio” klubo pirmininkė Irena Kubilienė

Nuostabu, kad tokią pirmosios lietuviškos knygos minėjimo perspektyvą numatė būtent Jonas Kubilius, per tris dešimtmečius vadovavęs Vilniaus universitetui, su kurio vardu siejame to meto sąlygomis nepaprastai plataus masto ir iškilmingą universiteto jubiliejaus minėjimą. 1979 m. Lietuva, kaip dar niekada ligi tol, pasijuto turinti ne šiaip aukštąją mokyklą, bet krašto pasididžiavimą, mokslų, menų ir kultūros židinį. Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis knygos sukaktuves lygino su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-mečio renginiais, vykusiais 1975 m.

Taigi norint suvokti įvykio reikšmę ir jo vietą mokslo bei kultūros istorijoje palyginimui būtina turėti mastelį. Tokiais masteliais mums yra M. K. Čiurlionio 100-metis ir Vilniaus universiteto 400 metų minėjimas, nuo šiol bus ir pirmosios lietuviškos knygos 450-metis, pagal užmojį ir nuveiktus darbus gal net statytinas į pirmą vietą visos tautos minėjimų sąraše.

Komisijos pirmininkas prof. V. Landsbergis, sekretorius prof. D. Kaunas su žmona Vida ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas dr. Ž. Jackūnas

Tokius reiškinius įvertinti galima tik iš laiko nuotolio, gal tam praverstų ir žvilgsnis iš šalies. Bent jau pats šios Komisijos sekretorius prof. D. Kaunas, kurį teisėtai galėtume pavadinti svarbiausių renginių ir viso Komisijos darbo siela, bent kiek preciziškesnės Komisijos 3 metų veiklos ataskaitos pateikti nesiryžo – ir kas apskritai ją galėtų parašyti? Iki Komisijos paskutinės veiklos dienos virė karštas darbas, reikėjo spėti išleisti ir solidžią krūvelę knygų, tad nieko stebėtina, kad kai kurie svarbiausieji Komisijos nariai, plunksnos darbininkai, baigiamajame posėdyje buvo veikiau panašūs į premjerinio spektaklio dalyvius – sujaudinti,

dar gyvenantys kasdienių darbų ir rūpesčių ritmu, gal patys ne visai suvokiantys, kad trejus metus suktas ratas šiandien sustos.

Išsamios ataskaitos Domui Kaunui rašyti gal ir nevertėjo, kadangi visiems baigiamojo posėdžio dalyviams ir svečiams buvo padovanota dar spaustuvės dažais kvepianti 525 p. knyga “Pirmosios lietuviškos knygos sukaktis: dokumentai, bibliografija, kronika” (parengėjai R. Budvydytė, P. Grybauskienė, D. Sipavičiūtė, sudarytojas-redaktorius D. Kaunas). Ši knyga Valstybinės komisijos darbų programoje nebuvo numatyta, nes ir pati jos idėja gimė vėliau, kai ta programa jau buvo vykdoma. Kaupiantis dokumentams, daugėjant renginių, platėjant bendradarbių ir talkininkų ratui ir kilo mintis sudaryti iš atliktųjų darbų sąvadą. Jame pateikti svarbiausi dokumentai, kurie reglamentavo Valstybinės komisijos veiklą ir apskritai pirmosios lietuviškos knygos sukaktį. Užregistruota svarbiausių įvykių, vykusių Lietuvoje ir pasaulyje, kronika, pateikta išsami bibliografija (1337 pozicijos), rašiniai pateikti įvairiomis kalbomis.

Kai kurie dalykai iš tiesų kelia nuostabą. Štai norvegai apie M. Mažvydą ir lietuvišką knygą pateikė net apie 10 publikacijų, o broliai latviai – vieną vienintelę, ir ta pati pasirodė išeivijoje, Niujorke išeinančiame laikraštėlyje “Laiks”. Gaila, kad nei pats D. Kaunas, nei kas nors kitas iš komisijos narių nekomentavo šio gana keisto fakto. Antra vertus, gal tokius dalykus analizuoti išties geriau ne baigiamajame posėdyje. Beje, prof. D. Kaunas apgailestavo, kad labai mažai apie pirmąją lietuvišką knygą rašyta ir rusų kalba, tad viltis tenka nukelti į ateitį, tikintis, jog tų publikacijų pagausės po 1998 m. lapkričio 18-20 d. Maskvoje vykusios konferencijos, skirtos M. Mažvydo pirmajai lietuviškai knygai.

Sukakties programai buvo skirti dveji – 1996-ieji ir 1997-ieji metai, per tą laiką numatyta išleisti 33 knygas. Vėliau tapo akivaizdu, jog sukaktuvių programą teks plėsti. Tuo labiau, kad kai kurių kitų darbų nespėta atlikti. Todėl Komisijos sprendimu pirmosios lietuviškos knygos sukaktis bei jai skirtos valstybinės programos įgyvendinimo darbas pratęstas ir 1998 m. Iš viso šiai pirmajai nacionalinės reikšmės kultūros programai atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę buvo skirta apie 2,8 mln. Lt iš valstybės iždo.

Pasaulyje ir Lietuvoje

Žinoma, daugiausia renginių, parodų ir minėjimų vyko Lietuvoje. Turbūt nėra nė mažiausios kaimo bibliotekėlės, kur nebūtų vykę lietuviškai knygai skirti renginiai. Jau nekalbant apie viešąsias bibliotekas - jos daug nuveikė. Tas masiškumas - mokytojų, bibliotekininkų ir daugelio kitų mūsų kultūros bičių pastangos rodo, kaip svarbus mums yra Mažvydas ir lietuviška knyga, padedanti tautai atrasti save istorijoje ir įsitvirtinti kitų tautų bendrijoje. Bibliotekininkai iš įvairiausių spaudinių sulasiojo bibliografines žinias apie sukaktuvėms ir knygai skirtus minėjimus, renginius, publikacijas. Tad Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Informacijos skyriaus direktorės Teresės Gustienės teigimu, be visų tų talkininkų, ir informacinis sąvadas būtų kur kas skurdesnis - juk planuotas bent penkeriopai plonesnis. Talkino ir užsienio šalių ambasados, pateikusios žinių apie renginius ir publikacijas savo valstybėse.

Gal pavyks pritraukti jaunimą?

Poetai Juozas Nekrošius ir Justinas Marcinkevičius bei informatikas Laimutis Telksnys

Atskiro ir išskirtinio pristatymo nusipelno trimis kalbomis - lietuvių, anglų ir vokiečių - sudarytoji kompiuterinė knyga “Lietuviškos knygos metai (1547-1997)”. Ją sudarė Matematikos ir informatikos institutas ir UNESCO katedra (“Informatika humanitarams” programa). Šį kompiuterinį diską, į kurį įrašyta 3,5 tūkst. puslapių teksto (12 knygų po 300 p.), 0,5 val. garso įrašų (kalbų, pasakytų minint Mažvydo “Katekizmo” sukaktį, muzikos, paaiškinimų) ir apie 900 paveikslų, posėdžio dalyviams pristatė kūrybiniam kolektyvui vadovavęs prof. Laimutis Telksnys.

Jis priminė, kad į kompiuterinę knygelę sudėta informacija, kuri daugiau kaip metus buvo demonstruota per “Internetą”. Profesorius pastebėjo, kad pasitelkus “Internetą” ne tik pasaulis geriau informuotas apie Lietuvą ir lietuvišką knygą, bet tai ir labai sutelkė užsienyje gyvenančius lietuvius. Pradėjus rūpintis tokio kompaktinio disko sudarymu, iškilo įvairių sunkumų, vertimo, redagavimo, apskritai kalbos klausimų. Atsiliepė nemažai savanorių iš Amerikos, net Australijos, kurie siūlėsi nemokamai šį leidinį redaguoti ir išleisti.

Prof. V. Telksnys mano, kad ši kompiuterinė knyga turėtų būti įdomi ir jaunimui, kuriam apskritai knygų nelabai reikia. Tad gal ji taps kai kam masalu daugiau informacijos pasieškoti ir tradicinėje popierinėje knygoje. Beje, disko sudarytojai žvelgė demokratiškai. Besidomintis gali išgirsti ne tik įrašytas V. Landsbergio, poeto J. Marcinkevičiaus ar akad. Z. Zinkevičiaus kalbas, pasakytas minėjimų metu, bet ir susipažinti su moksleiviais, pirmai knygai skirtos piešinių parodos laureatais.

Knygos ir paragrafai

Derlius

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius prof. Leonardas Sauka ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas

Paskui vyko “džiaugsmingas derliaus rinkimas” – sunku atrasti vaizdingesnį pasakymą už Komisijos pirmininko pasiūlytąjį. Puošniais pirmosios lietuviškos knygos egzemplioriais apdovanoti veikliausi, daugiausia jėgų programai įgyvendinti skyrę Komisijos nariai: prof. Bronislavas Genzelis, dr. Žibartas Jackūnas, Jonas Kalvanas (sūnus), prof. Domas Kaunas, archit. dr. Napaleonas Kitkauskas, prof. Donatas Sauka, prof. Arvydas Šaltenis, prof. Laimutis Telksnys, prof. Antanas Tyla, prof. Zigmas Zinkevičius. Taip pat apdovanotas ir Komisijos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.

1998 m. Martyno Mažvydo premija įteikta prof. Domui Kaunui už monografiją “Mažosios Lietuvos knyga, 1547-1940”. Ši premija skiriama už senosios lietuvių raštijos mokslinius tyrinėjimus. D. Kaunas – trečiasis šios premijos laureatas. Pirmasis – vokiečių baltistas Miuncheno universiteto prof. Jochenas D. Rangė, šį įvertinimą gavęs 1996 m. už reikšmingus darbus tiriant pirmojo “Biblijos” vertėjo į lietuvių kalbą Jono Bretkūno palikimą. 1997 m. šia premija apdovanota Vilniaus universiteto "Akademijos laurų" rengėjų grupė.

Testamentas

Apgailestauta, kad per tuos trejus metus nepavyko pagerinti Lietuvos ir Kaliningrado srities santykių, pasiekti didesnio tarpusavio supratimo. Deja, per pastaruosius kelerius metus Lietuva prie Karaliaučiaus nepriartėjo, bet tai ne Komisijos galioje. Iš Lietuvos kultūrinio akiračio neišbrauktina Ragainės bažnyčia, šiuo metu dar primenanti praėjusių laikų siaubą. Ją būtina atstatyti, paversti kultūros ir lietuvybės židiniu. Lietuviui ši bažnyčia ir Ragainė turėtų tapti tuo, kuo šiandien yra K. Donelaičio Tolminkiemis.

Istorikai - prof. Vytautas Merkys ir prof. Antanas Tyla

Komisijos nariai tikėjosi baigiamajame posėdyje išvysti Vilniaus merą Rolandą Paksą. Jam buvo išsiųstas laiškas (dar 1997 01 31), kuriame pagrįsta būtinybė sostinėje steigti Lietuvos knygos istorijos muziejų. Kokių tik muziejų Lietuvoje nesama – "Arklio", "Vaistinės", "Kalvystės", "Keramikos", "Akmenų" ir kt. O skirto lietuviškai knygai, mūsų dvasios duonai, - nėra. Tuo reikalu ne kartą posėdžiauta Kultūros ministerijoje, ieškota patalpų, prirašytas pluoštas popierių, bet toliau nepažengta.

Ligi šiol valstybės sostinėje nėra nei Mažvydo gatvės, nei aikštės. Savivaldybėje valdininkai prieš kultūrininkų akis paklodavo miesto planus, siūlydami Mažvydo gatvę įteisinti… Pilaitės mikrorajone. Valdininkai turbūt nežino, kad Europos tautos savo pirmųjų knygų autorių vardais vadina svarbiausias savo miestų gatves ir aikštes, jas didžiuodamiesi rodo svečiams. Neturime Vilniuje ir paminklo Mažvydui. Kai kas teisinasi, jog nėra ir J. Basanavičiui. Juokingas argumentas, nes tautos patriarcho vardu vadinama bent jau viena svarbiausių gatvių, Rasose yra jo kapas.

Priimtas nutarimas dėl Komisijos turto likučių. Pagal Komisijos nuostatus pusė išleistųjų knygų pateko ar dar pateks į bibliotekas nemokamai, 30 proc. skirta parduoti. Gautos lėšos bus pervestos į biudžetą, kaip reikalaujama laikytis finansinės drausmės. 28 tūkst. Lt jau pervesta į valstybės iždą. Likę 20 proc. knygų – tai dovanų fondas, kurį pasiūlyta išsaugoti dar vienerius metus ir juo disponuoti galės jau buvusios Valstybinės komisijos nariai. Tos knygos įvairiomis progomis bus dovanojamos šalies svečiams.

Baigę 3 metų darbą Valstybinės komisijos nariai nusifotografavo atminčiai

Paskutiniame veiklos dokumente konstatuota, jog Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinė komisija, įvykdžiusi savo programą, nutarė veiklą baigti. Šie treji metai parodė, jog dar sugebame suremti pečius išties reikšmingai kultūrinei veiklai, pamiršdami asmenines ambicijas ir siaurus partinius interesus.

“Labai žymus, didelis ir be išlygų gražus darbas. Be šešėlio, be dviprasmybės, be jokių abejotinų momentų”, - tokia Valstybinės komisijos pirmininko prof. V. Landsbergio nuomonė apie nuveiktą darbą.

Pasibaigus posėdžiui, Komisijos nariai įsiamžino kolektyvinėje nuotraukoje.

Autoriaus nuotraukos