|
Jau rengiama Nacionalinė saulės programa |
Gytautas Kantvydas
 Senovės graikų Saulės dievas Helijas sparnuotais žirgais kyla į dangų |
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos iniciatyva pradėta rengti Lietuvos Nacionalinė saulės programa. Ji apims atsinaujinančius energijos šaltinius - saulės, vėjo, vandens ir biomasės energiją. Atsiranda galimybė įsijungti į Pasaulio saulės programą, kurioje dalyvauja 114 valstybių, o koordinuoja UNESCO. |
Gruodžio mėn. Lietuvos mokslininkų sąjungos posėdžių salėje vyko pirmasis ekspertų tarybos, rengiančios Lietuvos nacionalinę saulės programą, posėdis.
 Ekspertų tarybos posėdį pradėjo dr. V. Gontis ir habil. dr. S. Janušonis |
Posėdį pradėjęs Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos mokslo komiteto pirmininkas dr. Vygintas Gontis priminė, kad ši organizacija per savo atstovus, nacionalines komisijas bando siekti bendros įvairiapusės veiklos strategijos. Mokslo srityje yra keletas programų, tarp kurių vykdoma ir 10 metų priimta (baigsis 2005 m.) Pasaulio saulės programa. Ji siejasi ir su Europos Sąjungos siekimu plėtoti atsinaujinančias energijos rūšis - kaip alternatyvą tradicinei ir atominei energetikai. |
Žinoma, UNESCO nėra ta turtinga organizacija, kuri įstengtų finansuoti plačius projektus. Tad ir 20 tūkst. dolerių, kuriuos pavyko gauti už Lietuvos Saulės programos parengimą ir įjungimą į pasaulinę programą, tikrai nedideli pinigai. Tiek kainuotų maža saulės jėgainė. Svarbiau ir už pinigus tai, kad įsijungdami į tarptautinį bendradarbiavimą mūsų mokslininkai ir šios veiklos praktikai sieks parengti perspektyvią valstybinę programą, kurią 1999 m. rugsėjo mėn. galima bus pateikti valstybinių institucijų dėmesiui. Šios iniciatyvos ėmėsi Lietuvos mokslininkų sąjungos instituto (direktorius habil. dr. Stepas Janušonis) koordinuojama darbo grupė.
Kiek kainuoja energija
Habil. dr. S. Janušonis posėdžio dalyviams priminė Pasaulio saulės programos istoriją ir jos tikslus, kurių svarbiausias - skatinti vyriausybes, tarptautines, nevyriausybines ir verslo organizacijas, apskritai įvairias institucijas remti atsinaujinančių šaltinių energijos gamybą. Neremiama alternatyvioji energetika nesivysto pasaulinėje praktikoje ši mintis skamba vis garsiau. Net ir gerai išvystytos tradicinės energetikos šalyse atsinaujinančių šaltinių energetikos plėtojimas svarbus bent dviem požiūriais - aplinkosauginiu (šiltnamio efekto mažinimas ir pan.) ir socialiniu (mažų įmonių, naujų darbo vietų steigimas ir pan.).
Besivystančiose šalyse, kaimo vietovėse atsinaujinančios energetikos šaltinių naudojimas gali apsimokėti ir ekonomiškai. Pavyzdžiui, nutiesti 1 km elektros tinklo Lietuvoje kainuoja vidutiniškai apie 80 tūkst. Lt - tiek pat atsieitų pastatyti ir nedidelę saulės jėgainę.
 Mokslo programos Saulės ir kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai - žemės ūkiui vadovas doc. dr. Ignas Šateikis ir už Saulės insoliacijos monitoringą atsakingas prof. Petras Balčiūnas |
Pasak S. Janušonio, pasaulyje iš Žemės gelmių gaunamo kuro, kuriuo daugiausia ir grindžiama tradicinė energetika, gavyba subsidijuojama kasmet po 300 mlrd. dolerių. Akmens anglių kasybos, naftos gavybos ir energetikos daromą žalą aplinkai kompensuoja visuomenė, ir tos lėšos dažniausiai neįskaitomos į kuro, degalų, pagamintos elektros ar šiluminės energijos kainas. Skaičiuojant alternatyviųjų šaltinių kaštus ir lyginant su tradicinės energetikos "pigumu" pamirštama, kieno sąskaita tas pigumas pasiekiamas. Lyginimas nėra korektiškas, nes neatsižvelgiama, kiek visuomenė moka už žalą aplinkai. |
Nereikėtų pamiršti, kad naftos gavyba sutelkta 6 proc. pasaulio valstybių. Naftos ištekliai nėra beribiai. Jiems senkant galima prognozuoti neišvengiamus konfliktus ne tik tarp atskirų valstybių, bet ir tarp ekonominių regionų. Naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, galima būtų bent šiek tiek tuos netolygumus tarp valstybių užglaistyti.
Štai kodėl Europos Komisija baltojoje knygoje Ateities energija: atsinaujinantys energijos šaltiniai numato siekti, kad ES šalyse iki 2010 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 12 proc. visos naudojamos energijos. Vėjo energijos gamybą numatoma didinti 16 kartų (nuo 2,5 iki 40 GW), vandens - 1,14 karto (nuo 92 iki 105 GW), fotoelektros net 100 kartų (nuo 0,03 iki 3 GW), biomasės - 3 kartus (nuo 44 iki 135 GW), geoterminės elektros energijos - 2 kartus (nuo 0,5 iki 1 GW), geoterminės šiluminės energijos - 3,85 karto (nuo 1,3 iki 5 GW).
Kuo turtingi
Kokius atsinaujinančios energijos šaltinių išteklius turi Lietuva? Prof. Povilo Balčiūno duomenimis, Nidoje per metus į 1 horizontalų kv. metrą vidutiniškai krinta 1041 kWh elektros energijos. Pastačius saulės kolektorius, kurių efektyvumas 10 proc., iš vieno kv. m pavyktų gauti apie 100 kWh per metus.
S. Janušonis atkreipė dėmesį į Lietuvoje turimą unikalų energijos akumuliatorių - Kruonio HAE. Pastačius šalia galingą saulės jėgainę (600 MW), galėtume akumuliuoti ne tik Ignalinos AE, bet ir saulės teikiamą energiją.
Lietuvoje turime pakankamai stiprų mokslinį ir inžinerinį potencialą, todėl, pranešėjo nuomone, saulės energetikos srityje galima sėkmingai dirbti. Šiuo metu šalyje 8 institucijos jau treti metai vykdo valstybinę mokslo programą Saulės ir kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai žemės ūkiui. Programa baigiasi 1999 m., jai skirta 1,837 mln. Lt (iš jų 970 tūkst. Lt skyrė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas).
Programoje tyrinėjamas saulės energetikos taikymas šildymui, elektros gavybai ir fotosintezei. Tyrimų ir technologinę bazę sudaro Puslaidininkių instituto mikroelektronikos, monokristalinio silicio saulės elementų ir modulių technologijos, kai kurių organinių ir neorganinių medžiagų tyrimų rezultatai, pagaliau individualios paskirties saulės jėgainių technologijos ir pan. Galima pridurti, jog kuriama saulės energetikos monitoringo sistema Lietuvoje.
Išsamiau apie tai galima bus perskaityti pradedamos spausdinti šios programos vadovo doc. dr. Igno Šateikio publikacijos Saulės energijos ir jos naudojimo tyrimai antrojoje dalyje.
Atsakomybė
 Dr. J. Ulbikas Saulės programoje atsakys už informacines ir komunikacines sistemas |
 UAB Saulės energija vadovas dr. Edmundas Žilinskas |