|
1991 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba priėmė LR Mokslo ir studijų įstatymą, kuris atvėrė galimybes reformuoti Lietuvos mokslą ir studijas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir kitos aukštosios mokyklos, labai riboto finansavimo sąlygomis įveikę reformos laikotarpio sunkumus, dirba pagal kokybiškai naujas studijų programas, sutelkę mokslinius tyrimus, sprendžia Lietuvai reikšmingas problemas ir kuria didžiausią šalies turtą naujos kartos aukštos kvalifikacijos specialistus ir mokslininkus. Lietuvai, neturinčiai pakankamai gamtinių išteklių, aukštas intelektinis potencialas yra pagrindinė valstybės egzistavimo ir įsitvirtinimo šiuolaikiniame pasaulyje sąlyga. Todėl būsimasis LR AM įstatymas lems ne tik aukštųjų mokyklų ar joje dirbančių mokslininkų likimą, bet ir visos valstybės ateitį.
VGTU akademinė bendrija, susipažinusi su LR AM įstatymo projektu, yra susirūpinusi aukštojo mokslo ir valstybės ateitimi. Pritariant Europoje paplitusio neuniversitetinio aukštojo mokslo diegimui Lietuvoje, tenka pabrėžti ir šio įstatymo projekto griaunamąjį poveikį Lietuvos mokslui ir universitetinėms studijoms.
Įstatymo projekte yra pozityvių dalykų, bet jo pamatinės nuostatos, nusakančios aukštųjų mokyklų egzistavimo principus ir uždavinius, yra pavojingos tolesnei aukštojo mokslo raidai ir šalies intelektinio potencialo ir viso ūkio plėtotei. Įstatymo projektas eliminuoja kai kurias mokslo plėtotės ir pedagogo kvalifikacijos tobulinimo varomąsias jėgas habilitaciją ir mokslo vardų sistemą, nepagrįstai griaunama Lietuvoje jau pasiteisinusi šiuolaikinio specialisto su aukštuoju išsilavinimu rengimo sistema, suniveliuojami skirtumai tarp tam tikrų studijų universitetuose ir kolegijose, iš esmės numatoma pakeisti aukštųjų mokyklų valdymą, ribojant jų autonomiją. Nenuosekli, giliai neapgalvota mokslo plėtojimo, jo reglamentavimo ir pripažinimo sistema, elementarių socialinių garantijų mokslininkams nutylėjimas neskatins perspektyvaus jaunimo įsijungti į šį barą, o tai nespartins ir Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą.
VGTU taryba, suprasdama LR AM įstatymo svarbą, konstatuoja, kad įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Konstitucijos nuostatai, suteikiančiai aukštosioms mokykloms autonomiją (40 str.), nebuvo pateiktas susipažinti visuomenei, turi esminių trūkumų ir iš pagrindų taisytinas. Jis neskatina aukštųjų mokyklų palaikyti Europos reikalavimus atitinkantį studijų ir mokslo tyrimų lygį. Priėmus šį įstatymą, universitetai ir akademinė visuomenė negalės deramai užtikrinti mokslo ir technikos pažangos Lietuvoje ir atlikti įsipareigojimų Lietuvos valstybei.
VGTU taryba Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei siūlo:
1. Parengto įstatymo projekto Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei nesvarstyti.
2. Sudaryti LR AM įstatymo naujo projekto rengimo grupę, kurioje būtų plačiai atstovaujamos Lietuvos aukštosios mokyklos.
3. Naujai parengtą įstatymo projektą viešai paskelbti ir teikti Seimui priimti tik įvertinus mokslinės ir akademinės visuomenės atsiliepimus.
VGTU tarybos pirmininkas prof. habil. dr. L. Saulis
1999 01 08
|