Linas Bukauskas Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Linas BUKAUSKAS, buvęs VU Matematikos fakulteto studentas, tęsia mokslus Danijoje, Olborgo universitete. Galima teigti, kad „Tempus“ programa buvo vienas veiksnių, suteikusių galimybes studijuoti valstybėje, nuo kurios Lietuvą skiria tik jūra. Būsimasis specialistas, prieš pat išvykdamas į šią valstybę, sutiko atsakyti į klausimus. Kalbėjosi Vytautas Kundrotas

Kaip girdėjome, išvykstate į Daniją. Ar jau teko būti šioje valstybėje?
       Taip, išvykstu į Olborgo (Aalborg) universitetą laikyti egzaminų. Vykstu į Daniją ne pirmą kartą, dėstytojai, universitetas, mokymo stilius man gerai pažįstami.
       Viskas vyko taip. Baigus antrą kursą, tuometinis VU Matematikos fakulteto dekanas pasiūlė informatikos specialybės studentams dalyvauti konkurse į koledžą Danijoje. Sąlyga - reikėjo išmokti danų kalbą. Per porą mėnesių šiek tiek išmokau, tačiau nuvažiavus, teko studijuoti iš esmės - lankiau danų kalbos kursus ir netgi išlaikiau kalbos egzaminus Danijoje. Baigęs semestrą, galima sakyti, jau buvau išmokęs, kadangi visos paskaitos, visi egzaminai vyko daniškai. Netgi su bendrakursiais siekiau bendrauti šia kalba. Dabar gana lengvai skaitau knygas, žurnalus, laikraščius, žiūriu televizijos programas danų kalba. Šiek tiek skaitau ir norvegiškos literatūros.
       Grįžęs sužinojau, kad universitetas turi santykius su užsienio universitetais pagal Europos Sąjungos „Tempus“ projektą. Neplanavau grįžti į Daniją, tačiau netikėtai susidarė galimybė išvažiuoti ten pagal projektą, šį kartą jau į kitą miestą, į Olborgą. Tada buvau ketvirtakursis. Trys studentai - aš, Evaldas Urbonas ir Rima Bernatavičiūtė - išvykome studijuoti informatikos, tiksliau, duomenų sistemų. Padarėme bendrą projektą, išlaikėme egzaminus. Darbas, padarytas Danijoje, buvo priimtas Vilniaus universitete kaip bakalauro. Nutariau pasilikti ir pratęsti savo mokslus Olborgo universitete.

„Tempus“ projektas žymiai pakeitė gyvenimo planus. Tad gal apie juos – kuo labiau domitės?
       Vilniaus universiteto Matematikos fakultete buvo organizuojami „Tempus“ kursai, seminarai. Atvykdavo dėstytojų, profesorių iš Švedijos, Danijos, Vokietijos, jie dėstydavo informatikos ar matematikos vieną ar kitą dalyką. Seminarai vykdavo po savaitę, dalyvavimas juose buvo laisvai pasirenkamas.
       Gana įdomūs loginių išvadų teikimo, techninio intelekto klausimai. Kompiuterių programos gali atsakyti į klausimus, sakysim, kaip labiau tinka tvarkyti miškų ūkį, arba techninio intelekto sistemose atiduoti tam tikrus procedūrų blokus kitiems elementams. 1997 m. dalyvavau seminare ACAI-97, kuris vyko Vilniaus universitete, buvau labiau susidomėjęs šiuo klausimu. Bet tai temos, nelabai susijusios su šiandieninių mano darbų objektu.
       Šiuo metu specializuojuosi duomenų sistemų integravimu į pasaulinį tinklą. Tai ne tik teorinis, bet ir taikomų rezultatų teikiantis darbas. Esu parašęs tris mokslinius straipsnius, du iš jų išsiųsti į JAV, tiksliau, ten vyksiančią konferenciją SIGMOD-99. Rezultatų laukiu ne tik aš, jų laukia ir mano projekto vadovas. Straipsniuose pateiktas naujas metodas, viso semestro tyrimų rezultatai.
       Praėjusį semestrą teko pristatyti savo darbus Olborgo universiteto rengiamuose seminaruose. Vienas jų vyko NATO atstovų vizito į šį Danijos universitetą metu. Svečiai buvo nustebę, kad mūsų projekto dalyviai tokių skirtingų tautų.

Jau esate susipažinęs su Olborgo universitetu. Papasakokite apie jį.
       Danijos universitetai pripažinti visame pasaulyje. Gali stoti į bet kurios pasaulio mokslo ar studijų institucijos doktorantūrą, jeigu baigei Danijos universitetą, sakysim, magistrantūrą. Tai yra faktas. Kai kurie lietuviai, baigę magistrantūrą Olborgo universitete, būdami doktorantūroje, išvažiuoja į JAV stažuotis. Tai priklauso ir nuo to, kiek kokių mokslinių straipsnių parašyta.
       Egzaminų tvarka kitokia nei Lietuvoje. Egzaminuoja ne vienas dėstytojas, egzamine dalyvauja atitinkamos katedros cenzorius, kuris supažindinamas su darbu prieš savaitę. Darbai vertinami trylikos balų sistema.
       Olborgas – ketvirtas pagal dydį Danijos miestas. Jo universitetas, galima sakyti, inžinerinis - įsteigti, neskaitant kai kurių kitų, svarbūs inžinerijos fakultetai, be to, tarptautinis - atvažiuoja dėstytojų iš Europos ir apskritai pasaulio valstybių. Mano darbo vadovas ne danas.

O studentai? Reikėtų manyti, studijuoja ir tam tikra dalis lietuvių?
       Studentai? Aš mokausi kartu su danais, esu vienintelis ne danas kurse. Paskaitos kartais vyksta ir angliškai. Jei paskaitininkas koks užsienietis, ne danas, tai kalba angliškai.
       Šiaip Olborgo universitete studijuoja informatiką Vilniaus universiteto matematikų, o ekonomikos fakultete – ir Vytauto Didžiojo, kitų universitetų būsimieji ekonomistai. Jie atvyksta ne vien pagal „Tempus“ projektą. Didelė dalis ekonomistų, sužinoję, kad yra toks tarptautinis universitetas, atvažiuoja savo lėšom. Ekonomikos fakultete šiuo metu studijuoja apie 15 lietuvių. Yra studentų iš JAV, Ispanijos, taip pat Azijos, Afrikos valstybių. Taigi studijuoti suvažiuoja iš viso pasaulio.
       Aš tęsiu tą patį darbą, kurį ir pradėjau - tyrinėsiu duomenų sistemų integraciją į „Internetą“. Jeigu pasiseks, galbūt pasiliksiu ten doktorantūroje. Priklausys nuo to, ar gausiu stipendiją. O šiuo metu, kaip jau sakiau, esu pasiruošęs važiuoti laikyti egzaminų.

Be abejo, nepapasakojote kai kurių svarbių dalykų. Taigi, ką pasakytumėte pokalbio pabaigai?
       Nieko nepasakojau apie laisvalaikį. Danijoje yra lietuvių, taip pat su šeimomis, kurie ten gyvena ir dirba. Sugalvojom, kad reikėtų mums, lietuviams, susitikti dažniau. Įkūriau elektroninį Olborgo lietuvių paštą, kuris „Internetu“ jungia šiame mieste gyvenančius lietuvius.
       Jeigu stosiu į doktorantūrą ir gausiu stipendiją, tai po trejų metų turėsiu vėl grįžti į Lietuvą ir užsiimti arba akademine veikla, arba verslu, komercija. Tai priklauso nuo to, kokios bus aplinkybės.
       Informatika ir matematika – panašūs dalykai. Teorijos, teoremos, įrodymai yra ir matematikoje, ir kompiuterių moksle, tačiau kompiuterių moksle viskas labiau susieta su empiriniu pritaikymu. Ir jeigu siekiama, kad projektas būtų žinomas visame pasaulyje, reikia būtent taikomojo pobūdžio darbų.

Ačiū už pokalbį.