STUDIJŲ PASAULYJE

Kaip sekasi, doktorante?


Asta Ruzgytė Higienos instituto
Ekologinės medicinos centro
Biocheminės ir cheminės analizės
laboratorijoje
Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo, o kartais ir kitose bibliotekose tarp jaunų skaitytojų išsiskiria nenuilstančių ir susikaupusių, dirbančių kompiuteriais ar per trumpas pertraukėles ten pat kavinukėse linksmų ir žaismingų doktorantų veidai. Pakalbinome Chemijos instituto pirmųjų metų doktorantę Astą Ruzgytę.

Kalbėjosi Lika Petraitytė


Asta, norėtume sužinoti, kodėl Jūs pasirinkote mokslininkės kelią?
        Taip jau įvyko, kad gimiau mokslininkų šeimoje ir augau aspirantų bendrabutyje. Nuo mažens mačiau mamą, besigilinančią į įvairias mokslo problemas, girdėjau tėvų draugus kalbant apie visiškai naujus dalykus, negirdėtus ir nematytus. Man atrodė, kad jie niekada nesikartoja. Žinoma, tai vaikystės idealizmas, bet toji terpė suformavo mano sąmonėje pažinimo poreikį, pagarbą mokslui.Toks gyvenimo būdas man buvo patrauklus ir priimtinas, o dabar, manau, kad ir pasiekiamas.

Ar sunku buvo pasirinkti savo mokslinio darbo temą?
        Iš pradžių atrodė, kad bus nesunku, bet vėliau ėmiau abejoti. Reikia sukaupti labai daug žinių iš viso pasaulio, kad taptum tos srities ar tik vieno klausimo žinovu. Blaškymasis nepriimtinas, nes taip atsiranda paviršutiniškumas, o to sau tikrai nelinkėčiau. Taigi susikaupiau, apgalvojau, kas man labiausiai patiktų ir tiktų. Norėjau daugiau aiškumo planuojant mokslinį darbą, todėl nusprendžiau išvykti į Paryžiaus universitetą vienerių metų studijoms. Tikslai buvo keli. Vienas iš jų – pažiūrėti, kaip Prancūzijos mokslinių tyrimų laboratorijose atliekami darbai, kuriuos ir aš numačiau savo būsimame darbe; kitas ne mažiau man svarbus tikslas - pagilinti prancūzų kalbos žinias, nes mokslininkui mokėti kelias kalbas - ne prabanga, o būtinybė, kuri labai palengvina darbą ir neretai lemia sėkmę.

Gal galėtumėte trumpai papasakoti apie studijas Paryžiuje.
        Studijos trunka vienerius akademinius metus. Jas baigusieji gauna Žinių pagilinimo studijų diplomą (DEA: Diplome d’etude approfondir). Prancūzijoje su šiuo diplomu galima tęsti doktorantūros darbą universitete. Lietuvoje tokių studijų ir tokio diplomo nėra, todėl suku net palyginti. Prancūzijoje jau vidurinės mokyklos mokymo sistema skiriasi nuo lietuviškos. Paryžiaus universitete vykstančių DEA Atmosferos taršos chemijos ir aplinkos fizikos studijų programoje radau aiškiai išdėstytas būsimų savo studijų apimtis. Studijos susideda iš dviejų pagrindinių daliø, t. y. teorinės ir praktinės. Teorinė dalis dar skirstoma į laisvai pasirenkamus ir privalomus dalykus, o praktinė dalis apima darbus tyrimų laboratorijose, kuriuos reikia aprašyti 25 lapų raporte ir ginti akademinių metų pabaigoje. Studijų metu pateikiamas knygų sąrašas, iš kurio galima rinktis dominančią ar labiau prieinamą literatūrą. Gynimo metu būtina išsakyti savo nuomonę, atsakyti į komisijos narių klausimus. Man teko išklausyti tik teorinę studijų dalį, kuri vyko septintajame Paryžiaus universitete (esančiame Jussieu aikštėje) ir Orleano bei Chambery miestų universitetuose. Įdomu, kad egzaminų metu užduotis daugiausia sudaro praktinės probleminės situacijos, todėl ir net gerai žinant teoriją reikia gerokai pasukti galvą, norint jas įveikti. Žinių vertinimo sistema apima 20 balų, kur 20 yra geriausias pažymys, tačiau apie jį galima tik pasvajoti. Paprastai daugiau kaip 18 balų yra rašoma retai. Besimokantys siekia geresnių rezultatų, kadangi nuo to labai priklauso, ar pagal kiekvieno studijuojančio asmeninį prašymą bus skiriama valstybės stipendija, ar ne.

Kokią mokslinio darbo temą pasirinkote?
        Ruošiu disertacinį darbą „Aplinkos užterštumo policikliniais aromatiniais angliavandeniliais vertinimas naudojant bioterpių tyrimus“. Darbui vadovauja habil. dr. A. Malinauskas ir dr. Ž. Šaltienė. Eksperimentą darau Higienos instituto Ekologinės medicinos centro Biocheminės ir cheminės analizės laboratorijoje. Čia policiklinių aromatinių angliavandenilių cheminė analizė atliekama aukšto slėgio skysčių chromatografu (HPLC) su ultravioletiniu ir fluorescensiniu detektoriais. Nustatomi junginiai yra pėdsakinių koncentracijų lygio, todėl naudojami ypatingai švarūs reagentai bei kruopšti bandinių ruošimo technologija. Skysčių chromotografijos srityje dirbu jau ketvirtus metus, todėl manau, kad esu pakankamai gerai perpratusi aparatūrą bei bandinių parengiamuosius darbus ir tikiuosi gauti neblogų mokslinio darbo rezultatų.

Linkime Jums sėkmės ir dėkojame už pokalbį.

Gedimino Zemlicko nuotrauka