Dr. Algimantas Jakimavičius

Juk žmogus, atrodo, turėtų gamtoje jaustis saugiai. Bet savo poreikiams naudodamas vis daugiau resursų ir keisdamas aplinką, naikina tai, ką per ilgą savo istoriją kūrė gamta. Jausdamasis aukščiau kitų biologinių rūšių, jis griauna suderintų procesų visumą, nusistovėjusią ryšių pusiausvyrą. Įsigalima didžiojoje biosferos dalyje, vis labiau ardomi evoliucijos metu susiformavę ryšiai, dėl to kyla neigiamų padarinių grandininė reakcija. Nors žinoma, kad negalima gamtos vertinti vien egoistinių interesų požiūriu, tačiau pasirodo, kad šis šimtmetis pasižymėjo globaliniais naikinimo mastais. O juk atrodytų, kad civilizacijos pažanga galutinai paskatins atsižvelgti į pačios gamtos savaimingumą, padės pažvelgti į gamtą pagal jos pačios mastą. Gamta kinta, joje vyksta savaiminiai raidos procesai, slypi kitos didžiulės galimybės. Dar filosofas B. Spinoza yra nurodęs, kad pati gamta yra sau priežastis (causa sui), vientisas pasaulis su įvairiais atributais, įskaitant ir žmogų. Gamtos ir žmogaus vienovę, pasaulio harmoniją savo kūryboje teigė M. K. Čiurlionis. Ne viena tradicinė lietuvių daina prasideda gamtos motyvu, su kuriuo gretinami gyvenimo vaizdai. Atrodytų, dvasinių kampelių yra labai daug. Deja, apie konfliktines situacijas girdime nuolat.

Daug dalykų neramina apskritai visą pasaulio visuomenę. Su žmogaus veikla, kurioje daug ir destruktyvaus prado, padidėjo dėmesys ir ekologijai - mokslui apie individo (organizmo) ar grupių santykius su aplinka. Per paskutiniuosius 3-4 dešimtmečius buvo labai daug rašoma apie ekologiją plačiąja prasme, įskaitant ir žmogų gamtoje, taip pat apie jį supančios aplinkos vyksmą. Vykstantys procesai tyrinėjami. Civilizacijos pasekmių registravimas bei jų analizė tapo sudėtine gyvenimo dalimi, nes žmogus kurti taip pat mokosi iš gamtos. Kintant aplinkai ir gyvajai gamtai, labai svarbūs šiuos procesus galintys atskleisti fundamentiniai tyrimai, ypač norint pažinti savireguliacijos jėgas, įžvelgti procesų tendencijas. Yra sukaupta nemažai žinių ir jų svarba nemažėja. Kuriant ateities strategijas reikės atsakyti į daugelį klausimų, taip pat žinoti, kaip elgtis tvarkantis praktiškai. Jau ir pas mus fundamentinių tyrimų žinios buvo gyvosios gamtos apsaugos mokslinis pagrindas. Tai pravertė Lietuvai pasirašant tarptautines gamtosaugos konvencijas, ūkinėms organizacijoms ir pan.

Apie daugelį čia suminėtų dalykų bus kalbama minėtame renginyje vasario 5 d. LMA salėje. Bet bus ir bendresnių klausimų, ir jų turbūt net daugiau.

Žinomi dalykai - gyvajame pasaulyje labai ryškios evoliucijos metu įgytos, naujų rūšių sudėtingiausios savybės. Taigi išliko individai, kurie adaptavosi sėkmingiausiai. O kaip analizuoti ir vertinti šiandien pastebimus pakitimus, šiandieninius adaptacijos proceso faktus?

Išnyko daugybė rūšių. Nepaisant to, kad jos išnyko be pėdsako, evoliucijos varomosios jėgos daug kur painios, neaiškios, todėl įdomios tyrinėtojui. Yra daug smulkių organizmų, pavyzdžiui, vabzdžių, kurie gyvuoja, jie nepakito dėl klimato, geografinių platumų pasikeitimų ir beveik per 50 milijardų metų. Kodėl genetiniai pakitimai, dėl kurių paprastai atsiranda naujos rūšys, neįsitvirtino evoliucijoje?

Rūšys, turėdamos savitas biologines bei gyvybines savybes, sudaro populiacijas, bendrijas. Vykstantys ekosisteminiai pokyčiai yra susiję su populiacijomis, jų parametrų kitimais. Tad kodėl svarbu teoriškai paaiškinti tų kitimų dėsningumus?

Augalijos ypatumų požiūriu Lietuvos augalų rūšinė sudėtis ir gausa labai įvairūs. Todėl dėl nevienodo augalų dauginimosi, žmogaus, įvairių aplinkos faktorių poveikio per tam tikrą laiką vykstantis laipsniškas vienų bendrijų pasikeitimas - mokslo ir kitais požiūriais itin įdomi problema.

Biologinė medžiagų apykaita (organinės medžiagos landšaftuose funkcionuoja dėl producentų, konsumentų, reducentų veiklos) artimai susijusi su klimatu. Sukaupta nemaža duomenų, kaip mūsų gyvąją gamtą veikia globalinė klimato kaita. Su tuo susiję ECOSLIT ir kitų tyrimo programų rezultatai. Remiamasi ištisų šimtmečių retrospektyva. Prieš kelis tūkstančius metų labai daug pokyčių mūsų teritorijoje lėmė klimato kaita. Dabar šis klausimas vėl darosi vis aktualesnis. Su juo susijęs vis dar mįslingas, susiformavęs kintant klimatui, paukščių bei kitų gyvūnų rūšių kelionių instinktas, kai sunkesnis laikas praleidžiamas ne dauginimosi vietose.

Bus apžvelgti ne tik ekologiniai, bet ir imunologiniai bei genetiniai rūšių aspektai. Be to, gamtoje vykstančių procesų kaita neįzoliuota. Gyvūnija, augalija, landšaftai, dirvožemis ir net okeanas - svarbios geoekosistemos dalys. Jas visas apima fundamentiniai ekologinio pobūdžio tyrimai. Kartu, žinoma, remiamasi ir kitur atliktų tyrimų, sukauptomis žiniomis. Taigi ekologinių problemų daug ir jos aktualios. Ekologai kviečia jas svarstyti.