Gediminas Zemlickas

Transliacija iš videokonferencijų studijos Kaune į Panevėžį, Šiaulius ir Klaipėdą prasidėjo

Distancinio mokymo įvairūs būdai tikriausiai tiek pat seni, kaip ir žmonija. Į medį įsiropštęs pirmykštis žmogus su pagaliu siekia vaisiaus. Nepasiekia. Iš apačios jo bendras šaukia: „Pašok ir sugriebsi!“ Anot KTU prorektoriaus prof. Aleksandro Targamadzės, tai jau buvo vienas distancinio mokymo būdų. Jų gali būti be galo įvairių ir išmoningų. Pasaulyje distancinio mokymo tikslams taikomos modernios technologijos, telekomunikacinių ryšių įranga, skiriamos didžiulės lėšos. Nuo šiol galime teigti, kad ir Lietuvoje pradedamos distancinės studijos technologiškai, ko gero, viena iš pažangiausių formų - rengiant videokonferencijas. Tai pirmą kartą viešai pademonstruota sausio 28 d. KTU Skaičiavimo centre.

Paskaitos trečią nakties

Vykdant PHARE finansuojamą projektą „Daugiašalis bendradarbiavimas distancinio švietimo srityje“ KTU drauge su Lietuvos neakivaizdinio švietimo centru 1996 m. įkūrė Kauno regioninį neakivaizdinio (distancinio) švietimo centrą, kuris 1997 m. kovo mėn. perorganizuotas į Kauno regioninį distancinio mokymo centrą (KRDMC). Jis įsikūręs KTU Skaičiavimo centre.

Projekto „Distancinio mokymo vystymas Lietuvoje“ dalyviai (iš kairės): projekto vadovas prof. A. Targamadzė, KRDMC darbuotojas magistrantas R. Kuncaitis, KTU Skaičiavimo centro direktorius prof. R. Šeinauskas ir KRDMC direktorė D. Rutkauskienė

Sukaupęs patirtį distancinio mokymo srityje, KTU parengė Lietuvos Respublikos investicijų projektą „Distancinio mokymo vystymas Lietuvoje“. Šio projekto pagrindinis tikslas - įkurti videokonferencijų tinklą Lietuvoje. Vykdant projekto užduotis reikėjo Kaune įkurti videokonferencijų studiją, o Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat ir Kaune – distancinio mokymosi klases. Metodiniams tyrimams, vykdant distancinį mokymą, atlikti universitetas sugebėjo gauti Valstybinio mokslo ir studijų fondo finansinę paramą.

Tačiau norint vykdyti distancinio mokymo procesą, naudojant sudėtingą videokonferencijų įrangą, teko ieškoti užsienyje partnerių, kurie turėtų patirties taikant televiziją distancinio mokymo kursams. JAV, Kalifornijos valstijos universitete, pavyko rasti prof. Čarlį Boslerį. Minėtas universitetas šią veiklą plėtoja nuo 1988 m., kai universitete buvo atidaryta viena didelė ir trys mažesnės televizijos studijos. Iš pradžių atskiros paskaitos ir kursai buvo transliuojami tik universiteto viduje. Vėliau pereita prie kabelinės televizijos ir universiteto mokomosios laidos buvo transliuojamos Los Angeles miestui. 1996 m. jau panaudota palydovinė televizija, o praėjusiais metais distancinio mokymo srityje Kalifornijos valstijos universitetas jau pripažintas tarp 20 geriausių JAV universitetų. Nuo šių metų šis universitetas distancinius mokymų kursus pradėjo transliuoti per „Internetą“.Tokia tad augimo dinamika. Per dešimtmetį nuo atskirų kursų universitetas perėjo prie ištisų studijų programų distanciniu būdu tiekimo. Šiuo metu skaitomos 5 magistro studijų programos (tarp jų - verslo vadybos, derybų ir konfliktų vadybos) bei 3 bakalauro ir profesinių studijų programos. Tam naudojamos įvairios technologijos – televizija, tuo pačiu ir palydovinė, „Internetas“. Minėtus kursus klauso ne tik JAV, bet ir kitų valstybių studentai.

Apskritai JAV teikiama per 30 tūkst. distancinio mokymo kursų, universitetai ir koledžai yra parengę per 700 bakalauro ir magistro programų. Distanciniu būdu baigus studijas suteikiamas bakalauro ar magistro kvalifikacinis laipsnis.

Apie visus šiuos dalykus papasakojo KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto doc. Vytautas Janilionis, kuriam pačiam yra tekę mokslų semtis Kalifornijos valstijos universitete.

Kauniečių ryšiai su šiuo universitetu tapo glaudesni praėjusią vasarą, kai į Lietuvą atvykęs prof. Čarlis Bosleris vedė pirmą distancinio mokymo kursą, panaudojęs televiziją. Tai vyko liepos mėnesį. Prof. Č. Bosleris nemažai pasidarbavo, kad tarp KTU ir Kalifornijos valstijos universiteto distancinio mokymo srityje būtų pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

Dirbdami pagal bandomąjį distancinio mokymo projektą kauniečiai bendradarbiavo ir su viena JAV kompanija, kuri sukūrė naują programinę įrangą distancinių kursų teikimui per „Internetą“. Šioje programinėje įrangoje yra garso ir vaizdo langas, kuriame studentai mato dėstytoją, taip pat projektorius, kuriuo rodomos tekstinės ir grafinės skaidrės. Studentai gali atsiųsti dėstytojui klausimus raštu, gauti atsakymus ir priimti sprendimus. Skaitytojams tikriausiai įdomu sužinoti, kad tos amerikiečių kompanijos šūkis yra toks: „Universitetas Jūsų gyvenamame kambaryje“.

Pridursime, jog amerikiečiai finansavo ir trijų KTU magistrančių studijas distanciniu būdu Kalifornijos valstijos universitete. Sausį merginos pradėjo klausyti pirmųjų kursų, naudojant gautą programinę įrangą. Beje, dėl laiko skirtumo tuos kursus joms teko klausyti 3 val. nakties.

Įpūsti dvasios

Pirmosios videokonferencijos dalyviai

Kauno regioninis distancinio mokymo centras turi 110 vietų videostudiją su kompiuteriniu tinklu ir televizijos įranga, multimedia projektoriumi ir kt. aparatūra. Yra videokonferencijų klasė, kurioje galima rengti distancinio mokymo kursus. Jų dar nėra daug, kai kurie gal ir nesudėtingi, nes tai tik pirmieji žingsniai, ilgo kelio pradžia.

Sausio 28 d., pristatant distancinio mokymo projektą bei centrą visuomenei, videostudijoje susirinko Kauno apskrities ir miesto savivaldybės atstovai, KTU Skaičiavimo centro svečiai ir Universiteto darbuotojai. Sveikinimo žodį tarė KTU rektorius prof. Kęstutis Kriščiūnas, distancinio mokymo projektą pristatė jo vadovas prorektorius prof. Aleksandras Targamadzė.

Tuo pačiu metu dar trijuose Lietuvos miestuose - Šiaulių ir Klaipėdos universitetuose bei KTU Panevėžio filiale - susirinko apskričių ir miestų savivaldybių atstovai bei šių aukštųjų mokyklų vadovai. Pagal sumanytą scenarijų šiauliečiai ir panevėžiečiai turėjo dalyvauti tiesioginiame pokalbyje, o klaipėdiečiams teko tik klausytojų vaidmuo - jie įsiterpti į pokalbį techninių galimybių kol kas neturėjo.

Žinoma, kyla natūralus klausimas, kodėl distancinio mokymo projekte dalyvauja būtent šie keturi miestai ir tarp jų nėra Vilniaus? Kauniečiai paaiškino, jog tai miestai, kuriuose KTU turėjo savo filialus, tad nuo jų ir pradėta. Jau šiais metais bus įsteigtos distancinio mokymo klasės ir sostinėje. Kokiomis kryptimis ir formomis toliau Lietuvoje bus ši naujovė plėtojama, konkretizuoti nesiryžo ir prof. A. Targamadzė. Jis užsiminė, kad distancinio mokymo sistema turėtų labai praversti ne tik akademinėje sferoje, bet ir, pvz., perkvalifikuojant žmones. Mūsų miestuose nevienodas skaičius bedarbių, gresia ir potencialus nedarbas. Kai kurie darbuotojai jaučia, kad jų kvalifikacija nepakankama, todėl tvyro pavojus netekti darbo. Taikant distancinio mokymo sistemą galima tobulinti daugelio žmonių kvalifikaciją, reikalui esant siūlyti ir perkvalifikavimo paslaugas.

Į kaimo mokyklas sunku pasikviesti informatikos ir anglų kalbos mokytojus. Daugybė naujų žmonių atėjo dirbti į savivaldybės, apskričių administracijas ir jiems kasdien iškyla daug klausimų. Ateityje universitetai, pasitelkę distancinio mokymo metodus, galės teikti ir tokio pobūdžio paslaugas darbuotojams, kuriems tenka veikti visiškai naujoje situacijoje.

Kad esame dar tik ilgo kelio pradžioje, parodė šiauliečių ir panevėžiečių mėginimas prisistatyti susirinkusiems videostudijoje kauniečiams. Vaizdo kokybė buvo pakankama, tačiau garso – labai jau problemiška. Pro įsiveržiantį triukšmų foną kalbančius sunku buvo suprasti. Suveikė Merfio dėsnis, nes išvakarėse sistema veikė kuo puikiausiai, ryšys buvo patikimas. Galima guostis nebent tuo, kad ir šiauliečiai, ir panevėžiečiai visa, kas vyko Kaune, matė ir girdėjo kuo puikiausiai.

Kaip redakcijai pranešė KRDMC direktorė Danguolė Rutkauskienė, vasario 2 d. vykusios KTU tarptautinės konferencijos „Lietuvos mokslas ir pramonė. XXI amžiaus technologijas pasitinkant“ metu videokonferencijų įranga dirbo patikimai. Šioje konferencijoje skaityti pranešimai buvo transliuojami į Šiaulius, Panevėžį ir Klaipėdą.

Šiuo metu distancinio mokymo reikalams naudojamos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas „Litnet“. Ateityje neabejotinai tobulės kompiuteriniai tinklai, gerės ir informacijos perdavimo kokybė. Tačiau ir geriausia įranga pati nedirbs, į ją teks įdėti žinių, įpūsti dvasios.

Autoriaus nuotraukos