„Historiae Scientiarum Baltica'99“

XIX Baltijos šalių mokslo istorikų ir filosofų konferencija

Gaivinant istorinę atmintį

Dr. Libertas Klimka

Konferenciją pradeda prof. J. A. Krikštopaitis,
Baltijos šalių mokslo istorijos ir filosofijos
asociacijos prezidentas ir Robert Halleux,
Tarptautinės mokslo istorikų ir filosofų
sąjungos Istorijos departamento vadovas,
Liege universiteto (Belgija) profesorius 		Š. m. sausio 15-17 d. Vilniuje ir Kaune vyko XIX Baltijos šalių mokslo istorikų ir filosofų konferencija. Estijos, Latvijos ir Lietuvos šios srities mokslininkai artimai bendradarbiauja jau 40 metų, nuo 1958 m. Rygoje įvyko pirmosios bendros konferencijos. Jose buvo apibrėžti trijų respublikų istorinės raidos ir lemties bendrumai, postuluota ypatinga rytinės Baltijos pakrantės geopolitinė padėtis ir jos reikšmė kultūros bei švietimo sklaidai – tai tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Prieita vienareikšmės išvados, kad daugelį problemų būtina spręsti bendrai, visokeriopai stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą. Apskritai toks regioninis vienijimasis, nukreiptas į istorinės atminties gaivinimą, be to, kilęs vietine iniciatyva, apeinant Maskvą, buvo ganėtinai „įžūlus" žingsnis sovietinio mokslo organizacijoje.
Į šiemetinę konferenciją atvyko trys mokslo istorikai, dalyvavę ir pirmoje: tai Latvijos mokslų akademijos prezidentas prof. Janis Stradinis, medicinos istorikas, Odesos universiteto prof. Konstantinas Vasiljevas, gamtos mokslų istorikas prof. Stasys Biziulevičius. 1990 m. XV konferencijoje, vykusioje vėlgi Rygoje, jau galėjome oficialiai įkurti bendrą Baltijos šalių asociaciją. Po to sekė demaršas TSRS nacionaliniam mokslo istorikų ir filosofų susivienijimui, pareiškiant apie trijų Baltijos respublikų atsiskyrimą ir tik lygiateisės partnerystės galimybę. Netrukus Baltijos šalių asociacija tapo Tarptautinės mokslo istorikų bei filosofų sąjungos nare (Internation Union of the History and Philosophy of Science – JUHPS). Dabar turime galimybę tiesiogiai dalyvauti visuose tarptautiniuose JUHPS renginiuose, o bendra Baltijos šalių narystė padidina įtaką ir reikšmę šioje organizacijoje.

XIX konferencijos darbui buvo suformuotos tokios pagrindinės temos: 1) mokslas pasitinkant 3-ąjį tūkstantmetį: istorinis patyrimas ir perspektyvos žvelgiant į viešpataujančios informacinės technologijos erą, 2) žmogaus ugdymas ir jo intelektuali raiška: mokslo ir technologijos istorijos vaidmuo. Gautosios pranešimų tezės išties parodė, kad mokslo istorikai neapsiriboja vien siaura sritimi ir jos faktologija; tyrimai siejami su socialinio bei politinio gyvenimo įvykiais ir aplinkybėmis, net ekologine situacija, o išvados numatomos ateičiai. Norą dalyvauti Baltijos šalių konferencijoje pareiškė taip pat mokslo istorikai iš Vidurio Europos, Suomijos. Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.

Konceptualios idėjos apie mokslo istorijos reikšmę žengiant į informacinės visuomenės sukūrimą buvo išsakytos plenariniuose posėdžiuose. Baltijos šalių bei Lietuvos asociacijos prezidentas prof. J. A. Krikštopaitis pabrėžė, kad visuomenės, kurios puoselėja istorinę atmintį ir nuolat iš naujo įvertina patyrimą, lengviau suranda sprendimus kritinėse situacijose, lūžio momentais. Prof. J. Stradinis kalbėjo apie mokslo istorijos reikšmę formuojant ir išlaikant tautinį identitetą, valstybingumo idėją. Prof. K. Silivaskas savo pranešime apžvelgė Estijos mokslo raidą nuo seniausių laikų iki dabarties, akcentuodamas momentus, susijusius su socialiniais bei politiniais pokyčiais.


Profesorius K. Makariūnas diskutuoja
su svečiu iš Latvijos Janiu Stradiniu 		Sveikindamas XIX konferencijos dalyvius, tradiciškai lotynų kalba prabilo R. Halleux, Tarptautinės mokslo istorikų ir filosofų sąjungos Istorijos departamento vadovas. Savo pranešimą jis paskyrė Europos mokslo bendrijos istorijai. Išties aktualus buvo profesorių K. Krikščiūno ir A. Lukoševičiaus pranešimas apie humanistinių vertybių technologijoje matmenį. Jų mintys yra svarbios įveikiant sovietmečio suformuotą primityvų požiūrį į techniką ir technologiją kaip vien į gamybines jėgas. Prof. K. Makariūnas savo žodį orientavo į dabarties aktualijas, darančias didžiulę įtaką mokslo ateičiai. Reikalinga mokslininkų ir visuomenės sutartis, apibrėžianti valstybės politiką mokslo srityje.
Labai svarbu visuomenei išaiškinti, kad mokslas atliepia būtent jos reikmes. Prof. A. Targamadzė nagrinėjo studijų raidos tendencijas formuojantis informacinei visuomenei. Plenarinių pranešimų dieną užbaigė kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus muzikos vakaras. Įvairių stilistikų taikus sambūris su įkvėpimu atliktoje improvizacijoje praturtino konferencijos temas ir dvasią.

Mokslo priešistorei, etnologijai ir muziejams skirtoji sesija įvyko Molėtų rajone įsikūrusiame Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Dalyviai ilgokai užtruko apžiūrinėdami muziejaus ekspoziciją, įrengtą kylant į viršų tarsi mitologiniu Pasaulio Medžiu: nuo šaknų – požeminės galerijos, iki viršūnės – astronominiu kupolu vainikuotų bokštų. Kosmologinis požiūris į baltų kultūros ištakas bei vėlesnę kultūros raidą daugeliui pasirodė netikėtas, intriguojantis ir net unikalus. Gyvą svečių susidomėjimą sukėlė taip pat liaudiškosios metrologijos – maty ir saiky – skyrius. Kaimynuose tokio pobūdžio muziejų ar ekspozicijų nėra. Be to, ir kaimo žmonių pasigamintų matavimo įnagių buityje jau nebepasitaiko. Apskritai tai menkai tetyrinėta, bet labai informatyvi sritis. Svečiams „atradimais“ tapo ir lietuviškieji paleoastronomijos paminklai (pavyzdžiui, Birutės kalno Palangoje įrenginys) ir daugelis mūsų astronomijos istorijos puslapių, ir M. K. Čiurlionio darbų reprodukcijos.


Įspūdingai informacinei
visuomenei koncertavo
kompozitorius
Giedrius Kuprevičius 		Šioje sesijoje buvo perskaityta 12 pranešimų. Pirmųjų Baltijos šalių gyventojų mitologinius įvaizdžius atskleidžia iškalti ant uolų piešiniai – petroglifai, randami Onegos ežero pakrantėje. Juose 1982-1996 m. tyrinėjo Estijos priešistorinio meno draugijos nariai; apie įspūdingus rezultatus papasakojo svečias iš Tartu V. Poikalainenas. Labai vertingus istorinių mokslo prietaisų rinkinius, sukauptus Tartu universiteto istorijos muziejuje, pristatė šio muziejaus bendradarbis T. Pungas. Detaliau buvo kalbėta apie meteorologinius matavimo instrumentus. Mokslo muziejaus sampratos kaitą savo pranešime apžvelgė dr. N. Keršytė. Svečiai iš Vengrijos – dr. S. Földvari ir Bulgarijos – prof. L. A. Safonea kalbėjo apie viduramžių universitetuose dėstytame gamtos filosofijos kurse susiformavusias koncepcijas.

Labai gyvai buvo apsvarstyti pranešimai, skirti Platelių ežero apylinkių tyrinėjimams. Keletą pastarųjų sezonų ten dirbo Klaipėdos universiteto archeologų bei Lenkijos povandeninių archeologų tyrinėjimų ekspedicijos. Tačiau šįkart kalbėta ne apie konkrečius šių darbų rezultatus, bet apie išryškėjusius senosios dvasinės kultūros reliktus. Jūrų muziejaus bendradarbis D. Elertas susiejo Platelių legendas su ežero mitologine erdve. Architektas S. Manomaitis pateikė duomenų apie ežero pakrančių darinių ir salų bei ten stūksančių akmenų sistemas, jų galimą paleoastronominį sąryšį. Archeologas dr. V. Žulkus referavo apylinkėse priešistorinį paminklą, pirminiu vertinimu turintį analogų Halštato keltiškoje kultūroje, taigi siejantį mūsų kraštą su Europos proistore.

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus bendradarbiai pristatė tyrinėjimų rezultatus apie mūsų krašto medinių bažnyčių geografinę orientaciją (R. Laužikas), M. K. Čiurlionio kūrinių kosmologinį aspektą (dr. G. Kakaras), senąjį baltų Mėnulio kalendorių bei jo reliktus lietuvių etnokultūroje (dr. L. Klimka). Pertraukose tarp posėdžių sesijos dalyviai grožėjosi vaizdingomis Labanoro regioninio parko apylinkėmis, kalvų, miškelių ir ežerų ežerėlių panorama, nuostabiai efektyviai atsiveriančia iš bokštų aukštybių.

Kitas Baltijos šalių mokslo istorikų ir filosofų susitikimas įvyks jau XXI amžiuje, žengiant į trečiąjį tūkstantmetį. Jį 2001 m. surengs Estijos mokslininkai, vadovaujami naujai išrinkto bendros asociacijos prezidento prof. K. Silivasko. Išsiskiriant kalbėta ir apie galimybę netolimoje ateityje Baltijos šalyse organizuoti Tarptautinį mokslo istorikų kongresą. Priminsime, kad Lietuvos mokslo istorikai ir filosofai š. m. kovo 26 d. organizuoja kasmetę savo konferenciją „Scientia et Historia“.

Sekcijose Vilniuje pasižvalgius

Doc. dr. Jonas Algirdas Martišius


Apie būsimuosius mokslo istorikų ir
filosofų bendrus darbus kalbasi
Vilniaus konferencijos dalyviai 		Antrąją konferencijos dieną (sausio 16-ąją) nuo 9 val. ryto iki 19 val. vakaro Lietuvos mokslų akademijos rūmuose (Gedimino pr. 3) buvo kalbama ir diskutuojama įvairiais specifiškais mokslo istorijos klausimais. Buvo dirbama 8 sekcijose (iš 10). Konferencijos dalyviai galėjo laisvai pasirinkti bent keletą sekcijų, nes jos vyko skirtingu laiku. Pokalbiai, žinoma, tęsėsi ir per pertraukas prie kavos ar arbatos puodelio. Trumpai aptarsime sekcijų tematiką ta tvarka, kokia buvo atspausdinta konferencijos programa.

Mokslas ir informacinė visuomenė

Šios sekcijos programoje buvo tokie pranešimai: „Mokslo politika Lietuvoje“ (K. Makariūnas) – nuolat diskutuojama tema; „Mokslas informacinėje visuomenėje“ (D. Kirvelis); „Mokslas ir švietimas informacinei visuomenei“ (E. Normantas); „Mažos valstybių mokslinių tyrimų produkcija“ (J. Kristapsons – Ryga) – labai aktualu ir Lietuvai; „Latvijos mokslas kompiuteriniame tinkle“ (B. Adamsone – Ryga); „Latvijos mokslo rodiklių pokyčiai“ (E. Tjunina – Ryga); „Mokslas laikraštyje „Latvijas Vestnesis“ (S. Timsans – Latvija); „Mokslininkų ir kūrybinės inteligentijos integracija Latvijos mokslų akademijoje“ (I. Talberga – Ryga); „Dialogas kaip vertybė atviroje visuomenėje“ (B. Deksnys).

Mokslo visuomenė ir universitetinis lavinimas

„Nacionaliniai ir kosmopolitiniai interesai mažos valstybės moksle“ (K. Makariūnas); „Ar yra skirtumas – Žemė plokščia ar apvali?“ (P. Holmberg – Helsinkis) – intriguojanti tema; „Ignacio Domeika: mokslas periferijoje XIX a. Čilėje“ (R. Šviedrys – Niujorkas). Prof. R. Šviedrys, remdamasis užsienio archyvais, parengė labai turiningą pranešimą apie legendinį mūsų tėvynainį. „Inžinerinis lavinimas Latvijoje“ (A. Zigmunde – Ryga); „Rygos politechnikos instituto reikšmė studijoms ir tyrimams Latvijoje ir Lietuvoje“ (I. Grosvalds – Ryga); „Akademiniai laipsniai Rygos politechnikos institute ir Latvijos universitete“ (A. Krēslinš – Ryga); „Mokslinių draugijų raida Suomijoje“ (A. Leikola – Helsinkis); „Estijos inžinierių institutas kaip techninio lavinimo iniciatorius“ (V. Mägi – Talinas); „Siekimas įeiti į tarptautinę mokslo bendriją „ (H. Tankler – Tartu); „Nuslėpti mokslo istorijos šaltiniai“ (L. Dubjeva – Tartu); „Rokfelerio fondo stipendijos ir Tartu universitetas“ (A. Rämmer – Tartu); „Apie moterų intelektą, akademinį ir aukštąjį techninį išsilavinimą per šimtmetį“ (S. Tamul – Tartu); „Edukacinės komisijos nuostatos ir fizikos progresas senajame Vilniaus universitete“ (R. Kivilšienė, L. Klimka); „Mokslo istorija ir politechnikos studijos“ (H. Elzbutas, V. Keras).

Mokslas: sociologiniai ir filosofiniai aspektai

Šios sekcijos programą sudarė beveik tik Lietuvos arba lietuviai pranešėjai. Svečias buvo tiktai P. Müürsepp iš Talino, kurio pranešimas buvo apie filosofijos reikšmę moksliniame lavinime. Kitas pranešėjas – A. V. Kanauka iš Los Andželo (JAV) – dirba taip pat Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje ir dažnai būna Lietuvoje. Jo tema – istoriniai mokslininkų ir technologų vaidmens pokyčiai, kuriant gynybos politiką. Kitos temos: „Moralinis įsipareigojimas kaip politinis veiksmas“ (A. Juozaitis); „Lietuvos sociologija“ (A. V. Matulionis); „Mokslas ir intelektualinis išsivadavimas SSSR“ (K. Masiulis); „Lietuviškosios visuomenės vartotojiškumas ir naujas identitetas“ (A. Vosyliūtė); „Bioetiškumas modernios visuomenės ir technologijų raidos kontekste“ (E. Gefenas); „Estetikos svarba moksliniame pažinime“ (akad. A. Gaižutis); „Atviros visuomenės būtinos sąlygos šiuolaikinėje filosofijoje“ (J. Morkūnienė); „Mokslinis reliatyvizmas Joseph Levin’o teiginiuose apie ateitį“ (L. Astra); „Tikrovės atvaizdavimas K. Popper’io metodu ir subjektyvios interpretacijos galimybė“ (A. Adomaitytė); „Mokslinio traktavimo kultūrinėje antropologijoje kritika“ (N. Klumbytė).

Matematikos istorija

„Matematika Latvijos universitetuose 1919-1940 m.“ (I. Henina, I. Strazdinš – Ryga); „Vakarų Europos matematikos įsisavinimas Vilniaus universitete 1579-1832 m.“ (E. Gečiauskas); „Aukštosios matematikos studijos Lietuvoje 1920-1940 m.“ (J. Banionis); „Diferencialinės geometrijos pradinis periodas Tartu centre 1820-1830 m.“ (Ü. Lumiste – Tartu).

Fizikos istorija

„Latvijos branduolinis tyrimų reaktorius“ (U. Ulmanis, V. Gavars – Salaspilis); „Branduolio struktūros tyrimai Latvijoje 1958-1998 m.“ (J. Berzinš – Salaspilis); „Lietuvos fizikų draugijos įkūrimas ir raida“ (E. Makariūnienė, K. Makariūnas); „Fizikos studijų raida senajame Vilniaus universitete“ (L. Klimka, R. Kivilšienė). Šioje sekcijoje latviai savo pranešimų neskaitė, tad buvo aptarta tik lietuviška tematika.

Chemijos istorija

„Elektrochemijos dviejų šimtų metų raida Lietuvoje“ (R. D. Jankauskienė, D. O. Kimtienė, M. Šalkauskas); „M. Straumanio (1898-1973) indėlis į fizinės chemijos raidą“ (U. Alksnis, A. Ruplis – Ryga); „Latvijos mokslų akademijos užsienio narys, chemijos profesorius P. Bolsaitis“ (V. Ozolina – Ryga); „Mokymas ir chemijos mokslas Rygos politechnikos institute 1863-1919 m.“ (I. Grosvalds, I. Meirovics – Ryga); „Žymūs Rygos politechnikos instituto chemijos profesoriai prieš I pasaulinį karą“ (I. Grosvalds, A. Ruplis, I. Meirovics – Ryga); „Baltijos universiteto prezidentas V. Stanka ir jo knyga apie Mendelejevo veiklą“ (J. A. Martišius). Šioje sekcijoje Latvijos mokslų akademijos prezidentas Janis Stradinis pristatė jaudinantį pranešimą apie pasaulinio lygio chemiką Rudolfą Ūdrį (1899-1949). Taigi šiemet sukanka 100 metų nuo jo gimimo ir 50 metų nuo mirties. Jis gimė latvio miškininko šeimoje Lietuvoje, Kemenų kaime, netoli Saločių. R. Ūdris padarė labai svarbų fenolo bei acetono gavybos išradimą. Tačiau jo likimas susiklostė labai tragiškai ir didžiausius darbus tai teko atlikti uždarytam į GULAG’o kalėjimą, kuriame jis ir baigė gyvenimą savižudybe.

Įvairūs gamtos mokslų klausimai

„Eksperimentinės biologijos klausimai Lietuvoje XVIII-XIX a.“ (akad. A. Merkys); „Eksperimentinė botanika Lietuvoje XX a. pradžioje“ (J. Klimavičiūtė); „Lietuvos visuomenė ir gamtos mokslai XIX a. pirmojoje pusėje“ (I. Šenavičienė); „Pirmoji gamtos mokslų publikacija Latvijoje XVIII a.“ (J. Klētnieks – Ryga); „Gamtos mokslų vadovėlių publikavimas Latvijoje iki 1940 m.“ (M. Gorsky – Ryga) – naudinga tiriant ir lietuviškus vadovėlius; „Prof. P. Šivickio indėlis į malakologiją ir jo ryšiai su Baltijos šalių mokslininkais“ (T. Arnastauskienė, A. Jakimavičius).

Technologijos ir mokslo apie Žemę istorija


Etnokosmologijos muziejaus ekspozicijos
fragmentas 		„Geležies gavybos Lietuvoje bruožai" (J. Navasaitis); „Iškilus lietuvis aviatorius konstruktorius Antanas Gustaitis" (A. Žiliukas); „Lietuvos karo aviacijos organizavimas pagal generalinio štabo dokumentus 1919-1922 m." (E. Gruzdienė); „Priešlėktuvinė gynyba Lietuvoje 1934-1940 m." (J. Lapėnaitė); „75-eri metai elektros inžinerijos švietimui Latvijoje" (G. Obuchevs – Ryga); „Technologinių idėjų, susijusių su jėgainių inžinerija, raida Estijoje" (V. Mägi – Talinas); „FSU Technikos universitetas ir tarptautinė profesinės asociacijos" (A. Kreslinš – Ryga); Juozas Tūbelis – Rygos politechnikos instituto auklėtinis" (A. Zigmunde – Ryga);
„Rusijos inžinierių draugijos veikla, Vilniaus skyrius" (A. Kishtimov – Minskas); „Mokslas apie Žemę Lietuvoje XX ir XXI a. sandūroje“ (A. Grigelis); „Baltijos šalių kartografijos istorijos tyrimai“ (J. Strauchmanis – Ryga); "Juozas Lukoševičius ir jo indėlis į mokslą apie Žemę" (G. Žalūdienė); „Profesorius Petras Vasinauskas – augalininkystės mokyklos pagrindėjas pokario periode“ (A. J. Motuzas).

Lietuvos atstovų miestų nenurodėme. Daugiausia jų buvo iš Vilniaus, po to – Kauno. Paleo-etnomokslų ir muziejų sekcijoje buvo dar Klaipėdos ir Molėtų atstovų. Konferencijoje nebuvo pranešimų iš Šiaulių ir Panevėžio. Kas neskaitė numatytų pranešimų, čia tiksliai neregistravome.

Plenarinių posėdžių tematika ir sekcijų pavadinimai atspindi pagrindinius konferencijos akcentus. Jau nemažai atskleistas indėlis į mokslą ir tų asmenybių, kurios tarybiniais dešimtmečiais buvo ignoruojamos arba visai nutylimos. Tai iš esmės papildo mokslo raidos vaizdą. Plečiasi laisvi tarptautiniai ryšiai. Konferencijos medžiaga paskelbta angliškai, sekcijose buvo kalbama angliškai ir rusiškai.

Konferencijoje pranešimus skaitė atstovai iš Lietuvos (66), Latvijos (30), Estijos (17), Baltarusijos ir Ukrainos (po 5), Lenkijos ir JAV (po 3), Suomijos ir Rusijos (po 2), iš Vengrijos, Rumunijos, Izraelio ir Tarptautinės mokslo istorijos ir filosofijos sąjungos po 1. Iš viso – 137 pranešimai ir 167 pranešėjai iš 13 valstybių. Tai galima pavadinti ir kongresu. Jo dalyviams didžiulis malonumas buvo įspūdingas informacinei visuomenei skirtas kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus elektroninės muzikos koncertas.

Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas buvo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Benediktas Juodka, o daugiausia teko rūpintis Baltijos ir Lietuvos mokslų istorijos ir filosofijos asociacijų prezidentui prof. Juozui Algimantui Krikštopaičiui. Prisidėjo ir Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, Kauno technologijos universitetas, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos mokslo ir studijų fondas, Tarptautinė mokslo istorijos ir filosofijos sąjunga. Konferencijos dalyviai už tai nuoširdžiai dėkoja.

Kitos dvi Baltijos mokslų istorijos konferencijos turėtų įvykti Estijoje ir Latvijoje. Lietuvai ateis eilė beveik tuo metu, kai bus minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis. Didelis rūpestis, ar pavyks jį tinkamai pagerbti.

V.Valuckienės ir G.Zemlicko nuotraukos