Mūsų epocha – tai didžiulių poslinkių technikoje, moksle ir informacijoje epocha. Nuo sugebėjimo laiku ir išsamiai suprasti esamus pokyčius priklauso tolesnė bendros vystymosi eigos sėkmė. Įvairiose pasaulio šalyse mokslas ir technika plėtojamas nevienodai. Tačiau labiausiai domina tolima Rytų šalis - Japonija, per paskutiniuosius 50 metų padariusi didžiulį šuolį moksle ir technikoje ir iš atsilikusios valstybės tapusi viena pirmaujančių šalių pasaulyje. Šiuo metu Japonija bando atsigauti nuo neseniai patirtos ekonominės krizės.

Taigi tikslinga trumpai apžvelgti vieną svarbiausių Japonijos mokslo sričių – mokslinę-techninę informaciją. Tai ūkio šaka, pradėta plėtoti Japonijoje pokario metais. Vystantis ekonomikai, išsiplėtė mokslinė informacinė veikla, todėl iš industrinės visuomenės buvo pereita į informacinę visuomenę (dvi pirmosios buvo agrarinė ir industrinė visuomenės). Japonijoje sąvoka „informacinė visuomenė“ suprantama kaip spartus kompiuterių ir telekomunikacinių tinklų plėtojimas bei visiškas visuomenės darbo kompiuterizavimas įvairiose ūkio šakose.

Su informacijos procesais Japonijoje susiję ne tik informacinio aptarnavimo (informacinių paslaugų), bet ir socialinio visuomenės vystymosi poslinkiai. Labai populiari prof. Y. Masudos „Informacinės visuomenės koncepcija“ (Masuda Y. Information Society: As Post-Industrial Society. Wash.,1983, 37 p.). Prof. Y. Masuda labiausiai įsigilino į informatizacijos galimybes, ekonomines ir socialines šio proceso pasekmes. Tačiau dažniausiai jis remiasi technologinio determinizmo principais, o socialines visuomenės informatizavimo pasekmes analizuoja kaip kompiuterizavimo rezultatą. Pasak prof. Y. Masudos, informacinėje visuomenėje socialinė-ekonominė sistema bus savanoriška piliečių visuomenė, kuriai būdinga pranaši infrastruktūra, kaip tam tikro tipo visuomeninis, orientuotas į žinias žmogiškasis kapitalas, taip pat fundamentali struktūra, grindžiama energijos ir socialinės gerovės principais. Japonija, iškėlusi informacinės visuomenės sukūrimo idėją, gali tapti viena labiausiai pasiruošusių šalių ją įgyvendinti. Daug dėmesio kreipiama į Japonijos informacinės reformos būtinumą, kuri pagal savo svarbą prilygtų administracinei-finansinei reformai ir reikalautų ne tik rimto pasiruošimo, bet ir plataus daugelio specialių klausimų aptarimo ir sprendimo. Pirmieji sistemingi darbai apie japonų visuomenės informatizaciją susiformavo 6–7 dešimtmečiais. Be esminio veiksmingų visuomenės ekonominių ir socialinių funkcijų pagerinimo, Japonija nekonkuruotų su pirmaujančiomis Vakarų šalimis, o ypač su didžiausia savo konkurente – JAV. Šios problemos sprendimas pirmiausia buvo nukreiptas į valdymo sferų kompiuterizaciją. Suprantama, šis kelias nebuvo išimtis ir kitoms išsivysčiusioms pasaulio šalims, tačiau pasauliniame kompiuterizacijos procese svarbiausia buvo tai, kad Japonija įsitvirtintų pirmaujančiose pozicijose.

Japonijos informacijos paslaugų pramonės kompanijos ir korporacijos skverbiasi į Vakarų pasaulį

Japonų politinė sėkmė, kuriant veiksmingą ir tvirtą demokratiją, yra didžiausias tos šalies dabartinių laikų laimėjimas, bet didžiausią susidomėjimą ir kalbas apie „japonų stebuklą" sukėlė neįtikėtinai spartus ekonomikos modernizavimas, lėmęs, kad Japonija atsidurtų tarp dviejų ar trijų galingiausių pramonės bei prekybos valstybių. Ekonomistai šį Japonijos fenomeną aiškina dviem veiksniais: 1. Japonijos orientacija į pačius naujausius mokslo ir technikos laimėjimus ir jos pirmavimas pasaulio rinkose unikaliais aukštos kokybės gaminiais;

2. Ryžtingas atsisakymas nuo nerentabilių liaudies ūkio šakų, kurių gaminiams pasaulio rinkose atsiranda konkurentų.

Japonai nuo seno pasižymi daugeliu bruožų, kurie prisidėjo prie šiuolaikinės ekonominės sėkmės. Vienas jų - darbštumas. Kitas - mokslo troškimas, taip pat uolios pastangos siekti meistriškumo ir sugebėjimas greitai perimti naujas technologijas.

Pamažu Japonija pasiekė Vakarų šalių techninį lygį ir pagal savo techninį potencialą prisijungė prie pirmaujančių net kapitalistinių šalių, bandydama jas aplenkti.

1949 m. Japonijos pramonė buvo 20-čia metų atsilikusi nuo JAV. 1950 m. buvo priimtas įstatymas dėl užsienio investicijų ir tada prasidėjo tikros importo lenktynės. Patentinis-licencinis importas padėjo atkurti nusmukusią Japonijos ekonomiką. Tad 6-ame dešimtmetyje skirtumas tarp Japonijos ir JAV stipriai sumažėjo. 7-ojo dešimtmečio antroje pusėje išsivystė elektroninė technika, kaip antai, kompiuteriai ir integrinės schemos. Svarbiausias Japonijos savitumas - tai didesnis priklausomumas nuo užsienio licencijų ir patentų importo bei puikiai suderinta adaptacijos ir tobulinimo priemonių sistema. Japonija, pasiekusi aukštą technologijų kokybės lygį, pirmauja elektronikos srityje. Elektronika prasiskverbia beveik į visų prekių gamybos ir technologijų procesus. Tokiu būdu visur įsiskverbiantis techninis atsinaujinimas, kuris visų pirma remiasi pramonės elektroniniu išsivystymu, labai stipriai pakeičia industrinės visuomenės paradigmą į informacinę visuomenę. Kitaip sakant, vystantis kompiuterių ir telekomunikacijų tinklams pagreitėja perėjimo į informacinę visuomenę procesas. Informatizavimo progresas remiasi kompiuterių ir ryšių sistemų suderinamumo santykiais ir sudaro sąlygas naujais elementais papildyti vartotojų gyvenimą.

Kai Japonija pasiekė techninį išsivysčiusių šalių lygį, prasidėjo naujas etapas - konkurencija su JAV. Bendra visur vykstanti elektronikos prasiskverbimo epocha parodo viską, kas yra geriausia, kuo disponuoja Japonijos techninis potencialas. Japonija rėmėsi tradicine praktika, kai pačiomis mažiausiomis kainomis įsigijo pažangiausią technologiją, už ką Vakarų šalys ją kritikavo.

Reikiamos informacijos operatyvi atranka - viena iš svarbiausių ir labai sudėtingų problemų. Japonų specialistai pažymi socialinės ir ekonominės Japonijos informacijos parengimo svarbą, kuri vystosi labai greitai. Peržiūrima socialinė ir ekonominė informacija, taip pat pažymima ypatinga gamybinės informacijos svarba, kuri panaudojama vadovavimo gamybinėms įmonėms procese. Japonija, iškėlusi informacinės visuomenės sūkurimo idėją, yra viena iš pirmųjų šalių ją ir realizuojanti.

Dalis informacijos parengimo įmonėse sunkumų susiję su gamybinių paslapčių išsaugojimu, o tai skatina vidinės informacijos platinimą apriboti. Dėl efektyvaus informacijos panaudojimo įmonėse Japonijoje įvedama tokia perdirbimo ir platinimo sistema: informatoriai surenka informaciją, po to įvairūs mokslo ir technikos sričių specialistai ją analizuoja ir įvertina.

Lietuvaitės reklamuoja japonų laimėjimus G.Zemlicko nuotr.

Vertinant japonų elektroninės pramonės vystymąsi, reikia pažymėti, jog būtent ji praktiškai apima beveik visų gaminių visumą - nuo mikrokompiuterių iki superkompiuterių, taip pat šiuolaikiškiausių elektroninės technikos komponentų. Ateityje numatomos ir naudojimosi duomenų bazėmis paslaugos. Japonijoje su šios rūšies paslaugų plėtote susijęs perėjimas į kokybiškesnį informatizacijos proceso etapą. Tam reikalinga automatizuota kompiuterinė paieška, kad vartotojui galima būtų perduoti jam reikalingą medžiagą iš tos didelės apimties, kuri iš anksto sisteminama.

Viena iš svarbiausių informatizacijos proceso problemų yra daugelio jau veikiančių sistemų ir komponentų nesuderinamumas. Tokiomis sąlygomis išaiškėjo, kad reikalinga vientisa, bendra saugojimo, perdavimo ir visų informacijos ryšių apdorojimo infrastruktūra. Pagrindinė užduotis - universalios duomenų bazės parengimas, kurioje būtų kaupiama bet kurios rūšies informacija ir būtų prieinama naudojamiems terminalams. Tam reikėjo suderinti informacinės technikos reikalavimus, remiantis tarptautiniais, amerikietiškais ir japoniškais standartais, ir spręsti visą kompleksą specialių mokslinių-techninių problemų.

Darydama įtaką informatizavimo procesui, šiuolaikinė Japonijos visuomenė atsidūrė socialinių bei ekonominių permainų kelyje, t.y. sparčių gamybos pertvarkymų, gamybinio aparato tobulinimo, pasaulėžiūros nuostatų vystymo kelyje. Visa tai veda į kokybinį Japonijos visuomenės, jos santykius su kitomis šalimis pasikeitimą. Artėjant į XXI a. bei sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms Japonijoje, šį procesą galime drąsiai vadinti informacine revoliucija, kuri sąlygoja didelius pasikeitimus telekomunikacijų ir kompiuterių rinkoje. Į valdymo sferą greitai diegiant informacinę techniką kyla aktualus klausimas: kaip tai paveiks firmų veiklos taktiką ir strategiją? Ar sumažės skirtumai tarp JAV ir Japonijos valdymo metodų? Japonijoje informacija yra galingas svertas, galintis pagreitinti paslaugų, kurioms, kaip žinia, ekonomiškai stiprėjant, teikiama ypatingai svarbi reikšmė, vystymosi.

Stebint, kokie procesai vyksta Japonijoje kelių dešimtmečių laikotarpiu, galima būtų prognozuoti spartų tolesnį tų procesų plėtojimąsi ne tik Japonijoje ar kitose Azijos šalyse, bet ir jų invaziją į pirmaujančias Senojo kontinento valstybes, siekiant jas pralenkti.

Autorius už pagalbą rengiant straipsnį nuoširdžiai dėkoja VU Komunikacijos fakulteto dėstytojai prof. O. Voverienei.