Velionė gimė 1927 m. kovo 9 d. Sedoje. 1943 m. baigė Mažeikių gimnaziją, 1950 m. Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą. 1944-1947 m. mokytojavo Telšių apsk. Pamarkijos ir Vilniaus 28-oje pradinėje mokykloje. 1949-1950 m. ir 1954-1958 m. dirbo Lietuvos MA Biologijos institute, 1951-1954 m. – Respublikiniame zoologijos sode Kaune.

1958-1968 m. G. Daniulytė dirbo Klaipėdoje, Elektrožūklės laboratorijoje, buvo Biologijos sektoriaus vadovė. Tyrė Baltijos jūros žuvų reakcijų elektros laukuose ypatumus, bandė nustatyti srovės parametrus, iššaukiančius žuvų elektrotaksį ir elektronarkozę. Nors šios laboratorijos uždaviniai buvo praktinio pobūdžio, G. Daniulytė pažvelgė į savo darbą plačiau, smalsiomis mokslininkės akimis, klausdama – kodėl? Kodėl žuvys juda į anodą, kokie žuvų reakcijos elektros laukuose nerviniai mechanizmai, kaip tai susiję su jų plaukiojimo būdu ir atskiromis nervų sistemos dalimis. Tyrimus apibendrino savo disertaciniame darbe „Kai kurių žuvų reakcijų impulsinės ir pastovios srovės elektros laukuose tyrimai“, kurį apgynė 1967 m. Maskvoje, M. Lomonosovo universitete.

1968 m. G. Daniulytė buvo pakviesta dirbti į Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos (dabar Ekologijos) instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratoriją. Čia ji subūrė mokslinį kolektyvą (buvo sektoriaus vadovė), kuris tęsė gyvūnų elgesio elektros laukuose tyrimus, nustatinėjo liekamąjį elektros srovės poveikį hidrobiontams. Iš šios srities buvo apgintos 6 kandidatinės biologijos mokslų disertacijos. 1985 m. G. Daniulytės sektoriuje pradėtas tyrinėti cheminių medžiagų poveikis hidrobiontams.

G. Daniulytė buvo žinoma ir gerbiama mokslininkė ne vien Lietuvoje. Ji glaudžiai bendradarbiavo su Maskvos universiteto, SSSR MA Evoliucinės morfologijos ir ekologijos instituto mokslininkais. Palaikė ryšius su Vokietijos, Lenkijos ir Prancūzijos šios srities mokslininkais.

G. Daniulytė paskelbė apie 70 mokslinių straipsnių, buvo dviejų išradimų bendraautorė, paskelbė monografiją „Elektros laukų naudojimo žvejyboje biologiniai ir techniniai pagrindai“ (1991 m. kartu su S. Malkevičiumi); buvo atsakingoji redaktorė dar trijų monografinio pobūdžio leidinių.

G. Daniulytė ir mokslinėje veikloje, ir gyvenime buvo nuoširdi ir paprasta, kartu reikli sau ir kitiems, labai sąžininga ir garbinga, žemaitiškai ori. Domėjuosi viskuo, kas mūsų gyvenimą daro prasmingą. Prisiminkime ją kaip visapusišką asmenybę, su kuria visada buvo įdomu ir malonu bendrauti. Prisiminsime ją kaip tvirtą žemaitišką liepą, kurios paunksmėje teko garbė ir mums pabūti.