j1.gif - 2682 Bytes

Juozo Matulio (1899-1999) dienos Lietuvoje


       Juozas Matulis
„Žmogus atrodo gražus,
kol derina proto ir širdies darbą“.

J. Matulis

Matulis Juozas gimė 1899 m. kovo 19 d. Tatkonių k., Kupiškio raj. 1924 baigė Lietuvos mokytojų Profesinės sąjungos suaugusių g-ją, 1929 - Lietuvos u-to Kaune MGF Fizikos chemijos skyrių.

1934 VDU apgynė „doctorem scientiae“ darbą „Fotodichroizmo tyrinėjimai organinių dažų-kolodio ir želatinos sluoksniuose“, kurį 1931-1933 parengė Vokietijoje, Leipcigo u-te, vadovaujamas prof. F. Weigerto. Habilitacinį darbą „Veigerto efektas ir fotocheminiai procesai sidabro druskų želatinos sluoksniuose“ apgynė 1936 taip pat VDU. Docentas (1936), profesorius (1940), Lietuvos TSR MA akademikas (1941), TSRS MA narys korespondentas (1946).

Lietuvos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas (1945). Už elektrocheminio blizgiojo nikeliavimo procesų tyrimą, technologijų parengimą ir jų įdiegimą į gamybą (1975; su kitais), už platinos, paladžio ir rodžio elektrolitinio išskyrimo procesų tyrimą, technologijų parengimą ir jų įdiegimą gamyboje (1982; su kt.) paskirta Lietuvos TSR valstybine premija. Už efektyvių technologijų nikelio, cinko konversinėms ir chromo dangoms užnešti parengimą ir įdiegimą (1984; su kitais) - TSRS MT premija.

Su kitais apdovanotas VIRD pereinamaisiais prizais Eureka-70, -72, -74", 1966, 1970, 1972, 1973, 1982 m. - VLŪPP aukso, 1979 - sidabro medaliais.

Apdovanotas TSRS ordinais ir medaliais: 1945 - medaliu „Už šaunų darbą 1941-1945 metų Didžiajame Tėvynės kare“, Darbo Raudonosios vėliavos ordinu (1947, 1949, 1955, 1975), Lenino ordinu (1950, 1958, 1965, 1969, 1979, 1989), jubiliejiniais medaliais „Pergalės 1941-1945 metų Didžiajame Tėvynės kare keturiasdešimtmetis“ (apdovanotas 1975 ir 1985), Tautų draugystės ordinu (1984), „Auksinė žvaigždė“ medaliu (1965), S. Vavilovo medaliu (1970), ČSSR medaliu „Medaile ČSSR Praha za zaslugy o rozvoj pžatelstvi a spolupracy s ČSSR“ (1972), Lenkijos LR „Nicolaus Copernicus Polska Akademia Nauk“ medaliu (1973), Bulgarijos LR medaliu „Za družba i sotrudničestvo s NR Blgarija“ (1983). Socialistinio darbo didvyris (1965). 1920 Kauno Telegrafo-telefono stoties telegrafo-telefono linijų prižiūrėtojas, 1920-1923 Lietuvos kariuomenės Elektrotechnikos bataliono kareivis, 1923 Paštų, telegrafo ir telefonų valdybos Organizacijos skyriaus vedėjo padėjėjas, 1923-1928 m. ten pat Medžiagos skyriaus vedėjas, 1928-1930 LU Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedros vyresn. laborantas, 1930 VDU vyresn. asistentas, 1930-1936 Fizinės chemijos ir elektrochemijos katedros vyresn. asistentas, 1936 privatdocentas, 1936-1940 docentas, 1941-1943 VU FChK vedėjas, profesorius, 1940-1941 MGF dekanas, 1944-1945 ir VU prorektorius, 1945 Lietuvos TSR MA Organizacinio komiteto pirmininkas, 1946-1984 Lietuvos TSR MA prezidentas, 1956-1976 ir ChChTI direktorius, 1984-1990 MA Prezidiumo narys, nuo 1987 ChChTI Garbės direktorius.

Svarbiausi darbai iš metalų elektrocheminio nusodinimo. Su kitais ištyrė daugelio metalų katodinius procesus, organinių priedų poveikį dangų struktūrai ir savybėms. Parengė įvairių elektrocheminių, konversinių dangų pasyvinančių plėvelių gavimo technologijų. Ištyrė blizgodarių adsorbcijos ir intarpų įtaką dangų savybėms, sukūrė galvaninių dangų blizgesio susidarymo teorijos apmatus.

Vienas ir su kitais paskelbė per 600 mokslinių straipsnių, per 200 darbų paskelbta konferencijų darbuose. Parašė apie 200 mokslo populiarinimo straipsnių, 76 išradimų bendraautoris. LTE straipsnių autorius. Vadovavo 85 disertacijoms.

Buvo „Žinijos“ d-jos pirmininkas, Sąjunginės d-jos „Znanije“ valdybos ir prezidiumo narys, Tarptautinio elektrocheminės termodinamikos ir kinetikos komiteto (CITCE-ISE) narys. Problemos „Naujų metodų mašinoms, įrenginiams, aparatūrai, statiniams ir požeminėms komunikacijoms nuo korozijos apsaugoti parengimas“ sekcijos prie TSRS MT Valstybinio ir technikos komiteto pirmininkas, Lietuvos MA gamtos ir visuomeninių mokslų koordinavimo tarybos pirmininkas, Sąjunginės D. Mendelejevo chemikų d-jos Respublikinės valdybos narys, TSRS MA sąjunginių respublikų mokslų akademijų mokslinės veiklos Koordinavimo tarybos narys, mokslinės-techninės koordinavimo SEP „Metalų korozija ir apsauga“ tarybos narys, daugelio kitų mokslinių tarybų narys.

MLTE Vyriausios redakcinės kolegijos narys ir vyr. redaktorius, triserijinio mokslinio žurnalo „Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai“ redkolegijos pirmininkas, populiaraus žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redkolegijos narys, mokslinio žurnalo „Zaščita metallov“ (Maskva) redkolegijos narys, 1964-1983 mokslinių žurnalų „Electrodeposition an Surface Treatment“ („Surface Technology“) redakcinės kolegijos narys.

Mirė Vilniuje 1993 m. birželio 25 d., palaidotas Antakalnio kapinėse.*


*R. Jankauskienė, D. Kimtienė. Lietuvos chemikai [Akademiko Juozo Matulio šviesiam atminimui], 1999, 173-174 p.