Gediminas Zemlickas

VPU mokslo prorektorė prof. Irena Musteikienė ir DAAD stipendininkas Michael Kohrs

Vasario 18 d. Vilniaus pedagoginiame universitete buvo pristatytas leidinys „Baltische Studien zur Erziehungs- und Sozialwissenschaft. Litauische Gespräche zur Pädagogik" („Ugdymo ir socialinių mokslų studijos Baltijos šalyse. Lietuviški pokalbiai apie pedagogiką"). Leidinį parengė Gerd-Bodo Reinert ir Irena Musteikienė, o išleido Europos mokslų leidykla Peter Lang Hamburge.

Nepasiklysti banalių malonumų pasaulyje

Leidinio pristatymą Universiteto mokslo prorektorė prof. Irena Musteikienė pradėjo kiek neįprastai, pirmiausia kreipdamasi į susirinkusius vidurinių mokyklų mokytojus, pedagogus, švietimo vadovus, kaip šio renginio svarbiausius dalyvius. Tik po to buvo pristatyti oficialūs asmenys – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras K. Platelis, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados kultūros atašė p. C. Rüpke, Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktaras, Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos prof. Gerd-Bodo von Carlsburg (Reinert) ir renginyje vertėjo pareigas atlikęs DAAD stipendininkas Michael Kohrs. Šiek tiek pavėlavo į renginį Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius dr. D. von Berg ir Lietuvos Respublikos Seimo narė prof. K. Prunskienė, radusi galimybę atvykti tiesiai iš Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio.

Prof. K. Prunskienė Vokietijos ambasadoriui dr. D. von Berg dovanoja Vokietijoje išleistą savo knygą; pirmoje eilėje - švietimo ir mokslo ministras K. Platelis ir VPU garbės daktaras prof. Gerd-Bodo von Carlsburg

Švietimas yra vienas pagrindinių kelių, vedančių į Europos Sąjungą, - pažymėjo švietimo ir mokslo ministras K. Platelis, - todėl labai svarbūs uždaviniai iškyla pedagogikai, edukologijai ir visiems besirūpinantiems mokymo metodais. Nors edukologijos daktarų skaičius Lietuvoje „grėsmingai didėja", bet pedagogikai dėl to gal tik geriau, - mano ministras. Svarbu išugdyti tokius žmones, kurie šiuolaikiniame banalių malonumų pasaulyje jaustų pažinimo džiaugsmą. Šios metafizinės pedagogikos dimensijos, svarstant kasdienes pedagogikos ir edukologijos problemas, ministras ir kvietė nepamiršti. Vokietijos ambasadorius dr. D. von Berg pažymėjo, jog visų čia susirinkusiųjų užduotis - padėti kurti tokias struktūras, kuriomis pasirėmus šalys galėtų sėkmingai bendradarbiauti pedagoginėje, mokslinėje ir kultūrinėje veikloje.

Po tokia proga derančių iškilmingų ir šiek tiek retorinių kalbų buvo pristatyta ir pati didžiausioji „kaltininkė“ – Vokietijoje išleistoji naujoji knyga. Tai LR Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus pedagoginio universiteto ir Erfurto aukštosios pedagoginės mokyklos rengtos IV Tarptautinės mokslinės konferencijos „Švietimo reforma ir mokytojų rengimas“ tema „Humanizmas, demokratija ir pilietiškumas mokykloje“ mokslo darbai. Knyga dar vos spėjo pasirodyti ir pirmiausia buvo išdalyta jos autoriams, skaičiusiems pranešimus minėtoje konferencijoje, o visų žvilgsniai jau nukreipti į ateitį. Mat antrąjį „Pokalbių apie pedagogiką“ serijos tomą rengia estai. Lietuviams tai akstinas nenusileisti, tuo labiau, kad praėjusį rudenį jau spėjo įvykti V VPU konferencija, rengta ir su Heidelbergo aukštąja pedagogine mokykla; skaitytus pranešimus taip pat žadama išspausdinti. Štai kodėl nekantraujantiems autoriams dar nespėjus pavartyti ir lauktojo pirmojo tomo puslapių, vokiečiams leidėjams jau buvo įteikti trečiojo tomo rankraščiai, o garbingiausieji renginio dalyviai gavo kvietimus dalyvauti ir būsimoje (rugsėjo 22-25 d.)VI VPU tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Ugdymo kaita ir šiuolaikinės pedagoginės technologijos“.

Pasaulinės ugdymo ir auklėjimo asociacijos vokiškai kalbančiose šalyse prezidentas prof. Gerd-Bodo von Carlsburg, kurio kai kuriuos titulus bei pareigas pristatėme kiek anksčiau, priminė, jog pirmieji Lietuvos ir Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos kontaktai užmegzti 1994 m., o partnerystės sutartis pasirašyta 1995 m. Vykdomi bendri projektai pagal „Tempus“ ir „Socrates“ programas. Kalbėtojas išreiškė viltį, kad dr. E. Račienei ir doc. dr. A. Baniulienei bus leista metus laiko padirbėti Heidelbergo Germanistikos instituto profesūroje. Heidelbergas laukia ir stipendininkų iš Lietuvos vasaros kursuose, magistrantūros studijoms bei trijų germanisčių studenčių semestro kursui. Be to, prof. G.-B. von Carlsburg patikino, jog Heidelberge antrąjį semestrą bus dėstoma lietuvių kalba tiems vokiečių studentams, kurie pedagoginę praktiką norės atlikti Lietuvoje.

Svarbu paminėti, kad tarptautinį pripažinimą įgijusios Vilniaus pedagoginio universiteto konferencijos rengiamos kartu su užsienio partneriais. O šių konferencijų darbai leidžiami labai autoritetingos Europos mokslų leidyklos, kurios padaliniai įsikūrę Frankfurte, Berlyne, Hamburge, Karlsrujė, Vienoje, Paryžiuje, Londone, Niujorke…

Ar lietuvius skaitys vokiečiai

Doc. Marija Barkauskaitė (dešinėje)   įsitikinusi, kad vokiečiai skaitys   lietuvių pedagogų darbus

Viena abejonė vis tik kirbino paširdžius: ar skaitys vokiečiai lietuvių pedagogų ir edukologų darbus? Patiems lietuviams skaityti vokiečių ar anglų kalbomis išspausdintus pranešimus juk nėra jokio reikalo, nes galima perskaityti ir lietuviškai. Tenka pripažinti, jog pašnekesys su VPU doc. Marija Barkauskaite šių eilučių autorių gerokai nuramino. Docentė prisiminė, kaip kartą, eidama per Magdeburgo pedagoginio instituto rūmus, pateko į konferenciją, kurioje vokiečių mokslininkai pedagogai ir edukologai nagrinėjo lietuvių pedagogų ir filosofų darbus. Buvo minimi Stasio Šalkauskio, Antano Maceinos, Jono Vabalo-Gudaičio, Juozo Geniušo ir kitų vardai.

Autoriaus nuotraukos