Roma Mokolaitė

Mokslininkų sąjungos pirmininkas dr.V. Gontis (dešinėje) ir vicepirmininkas habil. dr. V. Būda

Lietuvos mokslų akademijos patarėjas dr. V. Guoga (dešinėje) ir Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys dr. S. Goberis

Mokslininkų sąjungos pirmininkas dr. V. Gontis sakė, kad minėto įstatymo projekto variantų jo rengimo laikotarpiu buvę per keliasdešimt, bet diskutuotinų klausimų kyla ir kyla, ypač aukštujų mokyklų valdymo, mokslininkų pedagoginės kvalifikacijos teikimo, aukštojo mokslo finansavimo srityse. Kadangi visoms mokslo institucijoms šie klausimai svarbūs, Lietuvos mokslininkų sąjunga norėtų, kad savo nuomonę pasakytų visos aukštosios mokyklos bei mokslo institutai.

Aptarti neaiškumus ar ginčytinas nuostatas, kol neparengtas galutinis variantas, paragino ir Lietuvos mokslo tarybos patarėjas V. Guoga. Tinkamai parengus minimo įstatymo projektą, būtų nuveiktas didelis darbas, tada visos aukštojo mokslo sistemos teisinės nuostatos būtų nustatytos viename dokumente, nes vien per praėjusius metus atsirado beveik 100 naujų dokumentų, reglamentuojančių teisinius aukštojo mokslo pagrindus. Kol kas projekto rengėjai nesurado priimtino sprendimo dėl universitetinio ir neuniversitetinio aukštojo mokslo apibrėžimų. Taip pat konkrečiau reikėtų suformuluoti aukštojo mokslo valdymo sistemos reformos teiginius. Siūloma atsižvelgti, kaip panašūs sprendimai formuluojami užsienio valstybėse – Anglijoje, Airijoje, Skandinavijos šalyse ir, remiantis tuo pavyzdžiu, panašiai juos pagrįsti rengiamame dokumente. Aukštosios mokyklos valdymo reikalams tvarkyti greta a kademiniais reikalais besirūpinančios tarybos (senato) būtų naudinga įkurti tarybą, kuri spręstų valdymo klausimus. Į ją turėtų įeiti ne tik universiteto bendruomenės, bet ir kitų, tarkim, valdžios institucijų atstovai. Svarbiausias naujosios tarybos uždavinys būtų spręsti aukštosios mokyklos finansinio aprūpinimo, finansų naudojimo bei aukštojo mokslo plėtros reikalus. Mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų teikimo reformos klausimus, pasak V. Guogos, siūlytina įtraukti į Mokslo ir studijų įstatymą jį papildant, remiantis tarptautinių aukštojo mokslo teisės aktų nuostatomis ir reformuoti tik pedagoginių vardų sistemą. Priimdamos žmones į darbą, pareigų ėjimo klausimus aukštosios mokyklos tada galėtų spręsti savarankiškiau.

Kaip pastebėjo Mokslininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas V. Būda, kadangi dviejų įstatymų pataisas vienu metu parengti nelengva, tai geriau būtų Aukštojo mokslo įstatymo projektą įtraukti į Mokslo ir studijų įstatymą, tuo labiau, kad jį numatoma tobulinti...

Neaiškumų diskutuojantiems kilo dėl mokslo darbuotojų pareigybių, numatytų Aukštojo mokslo įstatymo projekte.

VGTU Aplinkos apsaugos katedros vedėjas prof. habil. dr. P. Baltrėnas (kairėje) ir VGTU Geodezijos ir kadastro katedros prof. habil. dr. J. Skeivalas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros vedėjas prof. habil. dr. Petras Baltrėnas kalbėjo, jog iki šiol a ukštojo mokslo reforma buvo vykdoma atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų naudą, ir tai padėjo joms išgyventi sunkiomis ekonominėmis sąlygomis. Nauji siekiai, daugybė siūlomų naujovių ir norų tobulinti aukštojo mokslo sistemą ją gali tik pabloginti. P. Baltrėnas pasakė pastabų ir dėl naujų mokslo darbuotojų pareigybių. Jam atrodo, kad darbuotojai, turintys tik aukštąjį išsilavinimą, dar negali prilygti mokslininkams ir mokslo darbuotojais juos vadinti būtų per anksti.

Tarybos nariai nutarė pasiūlyti Lietuvos mokslo tarybai į nuolatinę Mokslininkų kvalifikacijos komisiją įtraukti ir Lietuvos mokslininkų sąjungos atstovą. Juo buvo išrinktas Mokslininkų sąjungos skyriaus „Vijonika“ pirmininkas, Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis prof. habil. dr. K. Repšas.

Taryba pasiūlė Vyriausybei Lietuvos mokslininkų sąjungos vicepirmininką habil. dr. V. Būdą numatyti kandidatu į Lietuvos mokslo tarybą.

Šiame posėdyje tarybos nariai pritarė Lietuvos mokslininkų sąjungos mokslo fondo įsteigimui. Taip pat Lietuvos mokslininkų sąjungos sekretorius A. Sutkus pristatė įregistruotus Lietuvos mokslininkų sąjungos skyrius – „Vijonika“, „Termo“, „Technika“, „ Kardiologas“, „Oazė“ - tvirtinti asociacijos nariais.

Gedimino Zemlicko nuotraukos