Dr. Nijolė Šaduikienė

Pranešimą skaito habil. dr. E. Lekevičius. Sėdi akad. L. Kairiūkštis, „Tėviškės gamtos“ redaktorius J. Stasinas

Tokiu klausimu pradėjome diskusiją su prof. R. Volskiu, belaukdami konferencijos „Ekologijos problemos" pradžios. Smalsu buvo išgirsti atsakymą, nes profesorius dar anksčiau buvo rašęs, kad šio amžiaus viduryje vyravęs optimizmas, sukeltas, atrodo, neribotų žmogaus galių bei pergalingos mokslo ir technikos revoliucijos plėtotės, lyg ir blėsta. Baigiantis XX a. gana atsitiktinai lipdytas mūsų civilizacijos rūmas yra vis mažiau saugus. Tarp daugybės priežasčių, kurios kelia mums nerimą, yra ir ekologinių krizių baimė. Žmonijai nesuvokus pagrindinių gyvosios gamtos funkcionavimo dėsnių, kurie ir valdo mus, ji iš tiesų atsidurtų aklavietėje.

Konferencija „Ekologijos problemos“ vyko vasario 5 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje. Šis renginys pratęsė mokslų konferencijų ciklą „Mokslas pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį“ ir susilaukė didžiulio visuomenės dėmesio. Konferenciją rėmė Valstybinis mokslo ir studijų fondas.

Prof. R. Volskis

Dr. A. Galvonaitė skaito pranešimą   „Meteorologinių parametrų kaitos   poveikis aplinkai“

Nors pranešėjai nedeklaravo ir negąsdino konferencijos dalyvių pavojais, iškylančiais dėl netinkamo žmogaus elgesio su gamtos turtais, jos niokojimo, teršimo, buvo juntamas mokslininkų noras apibendrinti ir pasikeisti informacija, diskutuoti, kelti problemas. Žmogus ir gyvūnija, augalija, landšaftas, dirvožemis ir vandenynas yra vieninga sistema, kurios kiekviena dalis vienodai svarbi sprendžiant ekologijos problemas. Tokia būtų šios konferencijos pagrindinė mintis. Skaitytojams siūlome susipažinti su dr. R. Baubino mintimis ir jo konferencijoje skaitytu pranešimus apie geografijos raidos XX-XXI a. sandūroje ekologinius aspektus.

Virginijos Valuckienės nuotraukos